Nesu tokia mama, kurios linkėčiau savo vaikui.

Komentuoti
  1. 2019.06.12 19:07 (prieš 1 sav.)

    Sveikos mamos, kas geriau supras jei ne mama - mama, noriu pasiguosti, noriu išsikalbėti, labai iš tiesu sunku. Esame skyrybų procese su vyru,jau ne maža laiko tarpą ir jaučiu kai tai mane taip paveikė, kad pati savęs išsigąstu. Elgiuosi su dukra taip, kaip nenoriu elgtis, ji visai mažytė, vos du, visada norėjau sau artimo žmogaus, po skyrybų jo tokia man viena ir liko, nes nerą artimųjų nėra draugų, visada su vaiku norėjau sukurti įpatinga ryšį, stengiausi auginti prieraisiai.. Pati buvau auginama alkoholikes mamos ir nuolat girdėjau frazės - tu niekam tikusi, atiduosiu į internata, tu nieko nesugebi ir žinau kaip žodžiai skaudina... Ir pradėjau elgtis panasiai, dukra labai judri, aktyvi, nėra ribų,nes dažnai būna prižiūrima močiutės kol aš dirbu.. Išsilieju ant jos, ką dukryte ne taip padaro, mintyse - ačiū dievui kol kas tik mintyse susierzinusi kartoju kaip ji man atsibodo, kiek jau galima, kartais kyla mintys kam to reikėjo, o vakare verkių ja apsikabinus , nes gėda už savo mintis, mano dukra mane pradėjo erzinti., dažnai pagaunu save mąstant ir pasiimant iš darželio vis vėliau . Labai sunku apsakyti savo jausmus, suprantu, kad mane šitaip paveike skyrybos ir aš ne susitvarkau su savimi, bet aš nenoriu skaudinti to, kas mano visas pasaulis, juk ir ji man senatvėje gal pasakys KAIP TU MAN ATSIBODAI,uzuot besąlygiškai mylejusi...kaip man su savimi susitvarkyti???

    1
  2. 2019.06.12 19:39 (prieš 1 sav.)

    Pirmiausia, esate saunuole, kad viska suvokiate ir nenorite taip elgtis. Kartais musu vaikystes auklejimo modeliai, mus aplanko netiketai ir nejuciomis.
    Manau, esate pavargusi nuo visko. Nuo uzgriuvusiu rupesciu. Siulyciau perzvelgti savo santykius su dukryte nuo gimimo. Prisiminti ta meile. Jei iseina, kur nors isvaziuoti su ja i nauja aplinka, paatostogauti. Pasidometi jos amziui tinkama veikla ir igyvendinti tai, tuo paciu ir paciai atsipalaiduoti, pasidziaugti. Jei aktyvus vaikas, nueikite i kokias aiksteles, kad issiduktu . Ar zaidimu kambarius.
    Tikiu, kad uzgydysite savo sielos zaizdas. Ir linkiu atrasti laime bunant su dukra. Kiek investuosite i ja demesio, meiles, veiklos, tiek ir gausite is jos ilgainiui.

    1
  3. 2019.06.12 19:52 (prieš 1 sav.)

    Jums reikia apsilankyti pas psichologa,,kuris padetu susidelioti mintis i lentyneles.Padetu suprasti savo emocijas ir kaip su jomis susitvarkyti.Jusu dukrele nekalta del tevu skyrybu.Bet vaikai jaucia tevu blogas emocijas.Psichologe manau padetu jums po truputi pradeti gyvenima is naujo.Nes db atrodo kad jums depresija del skyrybu,del to kad dukrele jusu neklauso.Seip yra neblogos hemeopatines raminamos tabletes sedatif.Man jos padedavo kai budavau labai susijaudinusi,emocianali.Dar ka galiu pasakyt.Pati lankiausi pas psichologus del skyrybu,vaiku nebuvo.Ir tuo metu man padejo ka psichologe sake,pamaciau viska is sono.Bet,kad ir ka kas sakytu, taip kaip nuspresite elgtis,kokius jaudmus jausti-cia jau jusu pasirinkimas bus.Nes niekas kitas uz jus neispres jusu problemu ir neprivers jaustis gerai.Kitas dalykas manau jums padetu vaiku psichologe,kuri paaiskintu kas darosi su vaiku,kai tevai skiriasi.Bet kokiu atveju, visada yra iseitis,reikia tik jos ieskoti ir prisiimdama atsakomybe uz savo gyvenima- jus pasijausite geriau.Nes laukti ir tiketis, kad kazkaip viskas issispres tai tusciai gaisti laika.Linkiu jums sekmes kuo greiciau susitvarkyt savo gyvenima!Greiciausiai zmogus prisiima aukos vaidmeni,bet gaileti saves ir nieko nedaryti yra labai sunku.Todel bent su psichologu pakalbekite ir tikiu jums palengves kazkiek tikrai.

  4. 2019.06.13 11:59 (prieš 1 sav.)

    Katrina123 parašė:
    Sveikos mamos, kas geriau supras jei ne mama - mama, noriu pasiguosti, noriu išsikalbėti, labai iš tiesu sunku. Esame skyrybų procese su vyru,jau ne maža laiko tarp…

    Kiekvienas Jūsų ištartas žodis (ar nepasakytas, kai to labai reikia), kiekvienas Jūsų veiksmas (ar veiksmo nebuvimas, kai to labai reikia) formuoja Jūsų dukrelės pasaulėžiūrą. Kaip ji suvokia supantį pasaulį (ar jis baisus, ar draugiškas), kaip suvokia save jame (vertinga ar bevertė to pasaulio dalis). Kai išsiliejate ant jos, kaip, Jūsų nuomone, Jūsų dukrytė jaučiasi? Ar mylima? Ar vertinga ir ypatinga? Ar bevertė ir nereikalinga? Kaip norėtumėte, kad ji jaustųsi? Kokią savo dukrytę norėtumėte matyti užaugusią? Taip su ja ir elkitės.
    Įsivaizduokite, kad prieš jus stovi jūsų 20-metė, 30-metė dukra. Ar išsilietumėte ant jos? Tai, kad ji dar mažytė, jums turėtų būti dar didesnė paskata ją saugoti, ir parodyti savo realiu pavyzdžiu, kaip reikia tvarkytis su gyvenimo negandomis ir problemomis. Ar išsiliejant ant kitų, net pačių brangiausių ir artimiausių žmonių? Ar randant geresnius susitvarkymo su savimi ir pakilimo iš giliausios duobės būdus?
    Visi Jūsų jausmai ir emocijos, kurios šiuo metu kyla yra žmogiškos, natūralios ir normalios. Šiuo metu Jums labai sunku. Bet, tvarkytis su jomis turite taip, kad nekentėtų Jūsų dukra. Juk ji dar tokia mažytė, o Jūs jos šviesulys, jos saugumo uostas, jos brangiausias ir artimiausias žmogus pasaulyje.
    Kaip norėtumėte, kad tvarkytųsi Jūsų dukra, jeigu šiuo metu būtų atsidūrusi Jūsų situacijoje? Ką jai tokiu atveju patartumėte? Taip elkitės ir pati. Jeigu nesate prieš lankymąsi pas psichologą - apsilankykite, jeigu esate prieš - galite rašyti dienoraštį ir ten išlieti visą susikaupusį pyktį, visą skriaudą ir liūdesį, kurį šiuo metu jaučiate; išliekite savo jausmus sportu. Pavyzdžiui, nueikite į bokso treniruotes. Šiuo metu tai labai populiarėjantis sportas tarp moterų. Jeigu netinka, pasirinkite kitą sporto šaką; skaitykite savipagalbos/motyvacines knygas, žiūrėkite video. Juk jūs jaučiate ir žinote, kas Jums padeda, kai esate susierzinusi, kai esate pikta ar liūdna: pagulėjimas vonioje, pasivaikščiojimas gamtoje, išsikalbėjimas?..
    Jūsų dukrytei šiuo metu taip pat labai sunku. Jos tėveliai skiriasi! Apgaubkite ją meile ir švelnumu, kad ji žinotų, jog viskas gyvenime yra įveikiama. Jūsų dukrytė tai mažytė Jūs. Kaip norėtumėte, kad būtų elgiamasi su Jumis tokiu neramiu, pilnu streso metu? Taip elkitės ir su dukryte. Taip elkitės ir su savimi. Jūs abi nusipelnote meilės, rūpesčio ir švelnumo.
    Jūs tai išgyvensite. Kažkada gyvenimas vėl bus gražus. Tiesiog, šiuo metu turite būti stipri už jus abi.

    3
  5. 2019.06.22 22:58 (prieš 1 d.)

    O as ir be skyrybu labai pikta esu. Nezinau, ar cia nuovargis, ar rutina, ar dar kokie velniai. Vaikas nuo pat mazumes labai neramus, pirma menesi isvis atsimenu tik asaras ir nenutylanti klykima. Sakysit, tai ko tu tikejaisi. As tikejausi to ramiai i kamuoliuka susisukisio miegancio rozinio kudikelio. Bet kai trenke realybe tai sunku buvo suprast, kas darosi.
    Praejo beveik metai, bet as nejauciu to ama atimancio motinystes dziaugsmo.As tikrai labai nuosirdziai pavydziu tom mamytem, kurios atranda motinysteje gyvenimo esme. As labai labai myliu savo dukryte, bet motinyste man labai sunkus guvenimo etapas. As bunu pikta, uzrekiu ant to nekalto vaikelio. Ir taip pat kaip ir iraso autore pagalvoju, kam isvis gal reikejo. Ir taip, mane erzina mano pacios vaikas! Bet gale dienos sedziu prie loveles, asaroju ir glostau savo mergyte. Nes pikta ant saves, oj kaip pikta. Bet as stengiuosi buti geresne, nuolankesne ir labiau uzjauciancia mama. Na gal nevisai as i tema cia, bet labai norejau islieti, kas ant sirdies guli 🙁

    10
Žinutės parašytos:

Naujas komentaras