Reakcija į vaiko norą įsigyti žaislą

«12

Auganti Kartu

2024.05.31 01:23 (prieš 2 m.)

Happy_Day parašė:
Lygiai taip pat ir mes, nuo pat mazens. Per visus 6metus, nebuvo jokiu isteriju ar kitokiu nepasitenkinimu, kad kazko negavo, visada primindavau, kad gali viena dai…

Mūsiškė dar visai "kruopa" Nepilnai 3 m. Bet irgi (tfu tfu) nei karto nereikėjo nei klykiančios iš parduotuvės nešti, nei bartis dėl pirkinių. Matau taip pat tą augantį sąmoningumą, nes pvz. paėmus vieną spurgą pasakau: "jei jau vieną išsirinkai, antros neimsime". Ir ji net nebežiūri antros. Arba kai sugalvoja imti kažką, ko tikrai nereikia, sakau: "ne, ne, mažyle, šito tikrai nepirksime" ir tada sau ramiai keliauja kito pirkinio. Mažesnei būdavo sunkiau ir tą kiekį apibrėžti, ir tai, kad kažkam visgi "ne" Daug tėvų sako "ne" dėl ne, bet man regis, kad tada vaikas nesijaučia lygiavertis šeimos narys, protestuoja klyksmais ir pan. Arba tiesiog sliumpina galvą nuleidęs. Liūdniausia matyti, kai tėveliai sau perka alučio/cigariukų ir dar galas žino ko, o ant vaiko rėkia, kad tas nepaimtų kokio šokoladuko. Aišku, čia gal kai kas įrodinės, kad šokoladas "nesveika", bet kas užaugo be šokolado Dėl mitybos madų vaikystės iš vaiko neatiminėsiu. O cigariukai/alutis nesveika tikrai labiau nei šokoladas
Rudaduda

2024.05.31 09:37 (prieš 2 m.)

Mums turbūt pasisekė, kad kai dukra buvo 1m paskelbė karantiną (bent šiuo klausimu). Tai prekes į namus užsisakinėdavom per kurjerį ir nebuvo ko vaikštinėti po parduotuves. Mes ir šiaip neturim tokio įpročio - eiti pasivaikščioti po parduotuves, pasižiūrėti, ką parduoda, viską pakilnoti. Paprastai einam, kai žinom, ko reikia ir tą nusiperkam. Jei vaikas užsinori ko nors, tai leidžiu vieną kokį nors daiktą (paprastai iš maisto produktų). Iš pradžių imdavo bet ką, kas gražioj spalvotoj pakuotėj, bet namie paragaudavo ir suprasdavo, kad graži pakuotė nelygu skanu. Būna, kad reikia priminti parduotuvėje:"šitą jau esam pirkę ir tau nepatiko, nesuvalgei". Jei nori žaislo, pasakau, kad per gimtadienį ar per kalėdas gali prašyti žaislų ir mes į tai atsižvelgsim. 4 m pirmą kartą nuėjom į žaislų parduotuvę su tikslu jau pasižiūrėti, ką parduoda ir kad vaikas išsirinktų, ko norėtų kalėdų proga. Labai susijaudinusi pradžioje buvo, bet vėliau nurimo, susikaupė. Nėra buvę, kad užsirėktų parduotuvėje arba aš nepamenu. Bet šiaip tokią taisyklę sau taikom visose viešose vietose, jei jau kažko užsirėkia - išeinam, pasišnekam ir nurimus grįžtam. Padeda tas aplinkos pakeitimas.

2

myeva

5 m. 10 mėn.

2024.05.31 10:05 (prieš 2 m.)

Su vaiku į parduotuves einam nuo mažumės. Ne laisvalaikio leisti, bet tiesiog jeigu reikia maisto ar bet ko kito, tai tikrai specialiai netaikysim kaip čia tą padaryti be vaiko. Ir jokių rėkimų, verkimų, kritimų ar grindų ir t.t. nesame turėję. Galim be problemų su ja nueiti kad ir į kokį babycity su kalnu žaislų ir nupirkti tik kažkokį reikalingą daiktą ne žaislą. Sunkesni apsipirkimai būna, jeigu vaikas pavargęs - tiesiog matai, jog pradeda irzti - tada jau tikrai stengiesi kuo greičiau tai, kas būtina paimti. Tai čia irgi reikia turėti adekvatų lūkestį - parduotuvė yra stipriai stimuliuojanti aplinka.

Kaip jau čia ir minėta, mažame amžiuje vaiko "noriu" dažniausiai visai nereiška kad "noriu, jog nupirktumėte". Eidavom prie to, ko nori - apžiūrim, pakalbam, būnam ten kiek tik reikia. Su laiku atsiranda tas tikrasis noras turėti, bet ir gerokai daugiau suvokimo - kalbam, jog jeigu kažko nori ir tai brangesnis daiktas - galima bus paprašyti kalėdoms/gimtadieniui, galima taupytis pinigėlius, ar mes pataupysim ir nupirksim ateityje - priklausomai nuo daikto, situacijos. Retkarčiais ir nuperkam kažką - vėlgi tiesiog kalbam, jog šįkart galime nupirkti. Eidami į parduotuvę visuomet sukomunikuojame, ką pirksime - jog tai bus maistas ir ten kokie kiti daiktai.

Namuose nuo pusantrų metuku turim žaislinį kasos aparatą, kitus žaislus ar daiktus paversdavom prekėm ir žaisdavom parduotuvę. Parduotuvėje vaikui visada "duodam veiklos" - paimk maišelį, įdėk agurkų, nematau kur morkos - gal tu matai? Visada vyksta aktyvus bendravimas su vaiku. Leidžiam skanuoti prekes ar sudėti, priliesti ir sumokėti kortele t.t. Perkant maistą paklausiam ir jos, gal ko nori. Leidžiame išsirinkti vieną "skanėstą", kartais daugiau. Iš esmės su maisto ėmimu mums riboti nereikia, nes vaikas išrankus, bet natūraliai mėgsta daugiausiai "sveikus" dalykus – vaisius, uogas, riešutus ir vos poros rūšių saldumynus. Tai tos taisyklės nėra kažkokios super griežtos.

Amadra

5 m. 1 mėn.

2024.05.31 18:03 (prieš 2 m.)

Auganti Kartu parašė:
Mūsiškė dar visai "kruopa" Nepilnai 3 m. Bet irgi (tfu tfu) nei karto nereikėjo nei klykiančios iš parduotuvės nešti, nei bartis dėl pirkinių. Matau taip pat …

Vaiku klyksmai labiau yra ne protestai, o budas pasiekti savo, jei tevai vardan ramybes tiems klyksmams prasidejus visgi nuperka tai, ko vaikas prase. Ir tokia vaiku reakcija yra normali, nes jie taip ismoksta "susikalbeti" su tevais. Bet jeigu tevai samoningai brezia ribas, islaikydami vaikui pagarba kaip lygiaverciam seimos nariui, ir tu isteriju tokiu vaikams nebuna. Sioje vietoje, mano manymu, svarbiausia pagarba vaikui ir tevu nuoseklumas, islaikant balansa ir mokant vaika pirkti ne impulsyviai, bet planuotai.