Sveikos! Daug vandens nutekėjo... esmė, kad turiu butą, išėjau iš darbo( dėl tam tikrų priežasčių), bandėm taisyt santykius su vyru, ėjau į kursus( saviugda ir pan...) nes po visko buvau labai išsekusi. Realiai, per tą laiką, vyras išėjo iš to "perspektyvaus" darbo( viską apie tai žinau), ilgai sėdėjo be jo(labai paveikė karantinas), dirbo tik papildomai... turėjom santaupų(4000eur). Visai netyčia sumąsčius patikrint pamačiau, kad dalies pinigų trūksta. Aišku skandalas, jisai aiškino, kad reikėjo paskolint tėvams( neskambinau jo tėvams, kažkaip žema pasirodė...), dalis buvo pragyvenimui, nes jo papildomų pajamų neužteko... aš išvykau į seminarą, grįžau... po mėn atsidarau vėl dėžutę- nėra 1000 eur. Vėl litanija tėvui 400, dar pragyvenimui, skoloms... negalvokit, kad aš visai be pajamų. Iš manęs apmokama tel sąskaitos, vaikų darželiai, komunalai, ir dar maistui lieka. Iš jo pusės paskola. Ir maistas, valgom tik namie, ir tikrai taupiai.. galvoj netelpa kaip taip neatsakingai galima imt pinigus... aš jam aiškinu, kad aš nepykstu jei paimi pinigus, bet turi man pasakyt, aš turiu žinot. O jei nelaimė kokia, aš atsidarau dėžutę o santaupų nėr?
Mielos moterys, aš vėl ištaškyta... vyras tik prieš kelias dienas įsidarbino, geras darbas, jam patinka. Aš ieškau darbo... nežinau ką daryt toliau? Jis prisipažįsta, kad jis jautėsi bejėgis be darbo, gėda jam buvo, beviltiškumas... sako aš bijojau tau pasakyt, kad imu samtaupas, nes nežinojau ką toliau daryt gyvenime. Mokymuose, saviugdoje mokoma atleist žmogui, bet jei tas atleidimas jau per daug pamina mano vertybes, principus, įsitikinimus ar aš labai blogas žmogus, kad tik dėl melavimo, slėpimo pinigų palieku žmogų? Atrodo viskas gyvenime taisėsi... namai, darbas(vyro), aš tikiu, kad irgi rasiu darbą, vaikai laimingi... ir bac vėl smūgis dėl tų sušiktų pinigų