Iš tiesų, gal tas pareigos, atsakomybės jausmas žudo, kad turi viską apgalvoti. Man aplinkinės mamos (dažniausiai, kurios turi jau ne vieną vaiką) dažnai sako "atsipalaiduok" Nu, paverks, parėks ir nustos. Nu, suvalgys čia šokolado, nu ir kas. Nu, nueis miegot vėliau/pavalgys vėliau/pampersą pakeisi vėliau - nenumirs tas vaikas. Ir taip kiekvienam žingsny.
O mes sunkiai dirbom, kol supratom vaiko ritmą ir neina taip paprastai praleisti kokį miegelį, ar išvis paguldyti vėliau, visiškai išsimuša iš vėžių ir turim neramų nuolat zirziantį vaiką. Taip ir praleidžiam progas kaip nors papramogaut, ar išvis į kokius svečius nueiti pasėdėti, nes paskui atkentėt turim, visiems blogai.
Bet gal mes tokie viduje esam, viską turim apgalvot, apmąstyt, susistyguot. Ir tiesiog "neina" atsipūst.
Aš iki šiol jei girdžiu kūdikio rėkimą, galiu susigraudint labai greitai. Negaliu, veikia mane. Kažkada Oze mamų kambary dvi draugutės plepėjo, kol vienos iš jų kūdikis klykė ant vystymo stalo. Aš taip negaliu.
Jeigu vaikas rėkia, reiškia, jam kažkas negerai ir turi reaguot. O jei mano vaikas rėkia ir aš nieko nedarau, kad jam padėčiau, tai... kokia aš tada motina? Ne tokia, kokios linkėčiau savo vaikui.
Gal pati per daug save įspraudžiu į rėmus, kas vargina.
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Kūdikių pasaulis
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Augu sąmoningai
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas







