Ar vyras jums padeda auginti kūdikį?

291. 

     

     2015.11.21 12:51 (prieš 10 m.)

     As matau cia save pries daug laiko tiesiog pyktis kad tu eini darai viska o vyras sedi ir miega nieko nedaro dabar kai atsimenu viska tai turint viena vaikuti yra to laisvo laiko as galvojau irgi kad as viena viska darau. Bet va pries ssvaite privalejau palikt seima savaitei ir ka. Susitvarke puikiausiai vyras be manes. Nu esam abu tevai ir nesu as pasaulio bamba. Vyras namie nedato tu darbu nes esu as. Tai jam atrodo moteriski dalykai. Bet va prireikus susitvarke. O jeigu esam abu namie visada paprasau kad kazka padarytu. Vyrai juk negali zinoti ko reikia. Nepadeda blogai,pradeda ka nors daryti vel blogai ko cia maisaisi. Reikia ismokti atvirai kalbetis ir suprast vienas kita kitaip nieko nebus.

     2
292. 

     

     2015.11.21 12:52 (prieš 10 m.)

     Minne parašė:
     Manau tau nera depresijos,taciau labai slegia rutina..Vyras taves nesupranta. Kaiptik vakar padariau isvada kad, tiek vyrai tiek moterys nesupranta vieni kitu..Tavi…

     Aš manai buityje visiems iškyla didesnių mažesniū nesutarimų čia normalu, o ypač kai atsiranda vaikutis, kuris ir taip gyvenimą apverčia aukštyn kojom. Reikia kažkaip prisitaikyti ir stengtis. Mes su vyru metus gyvenom atskirai dėl jo darbo tai po to reikėjo kartu išmokti gyventi.
293. gutara

     

     

     10 m. 4 mėn.

     17 m. 9 mėn.

     

     2015.11.21 13:20 (prieš 10 m.)

     ta vadinama melancholija po gimdymo buvo aplankiusi ir mane, dar ligonineje, pasirodzius vyrui tarpdury, pradedavau verkti ir sustoti nesugebedavau, o paprasius pasilikti ligoninej per nakti,- rasdavo pasiteisinimu, kad neissimiegos ir isvaziuodavo. o man tiesiog reikejo jo salia,kad jausciausi saugia, bet deja.. niekada jam to neatleidau, kad sunkiausia akimirka paliko mane VIENA kovoti su pacia savimi. Mes issiskyrem, palikau as ji. Reikejo daug laiko isanalizuoti nuo ko viskas prasidejo... Padariau isvadas, kad startas prasidejo palatoje.
     Ir tos depresijos pedsakai dar jauciami lig siolei, pakeite mano gyvenima nepamirstamai,dekoju uz tokia patirti, ismokau gyventi nieko nesitikedama is kitu.

     2
294. Anemun

     

     

     Berniukas pagrandukas 10 m.

     Saulyte mergyte 12 m. 6 mėn.

     

     2015.11.21 14:38 (prieš 10 m.)

     Gabijola parašė:
     Skaitau ir iš kiekvienos situacijos galiu kažką pritaikyt sau. Va, mamytes, eilis pavyzdys. Vakar vyras migde mažiuka, nes jau man buvo viskas-outas. Ir spekit ar s…

     Visiem buna tu sunkiu akimirku .Kaip jum blogai tai jus ir matot viska blogai . Man kaip buvo blogai tai as viska asmeniskai juodom spalvom maciau antiek kad as vaiksciojau metus laiko pas psichologus ir geriau vaistus .Tada buvo negalvoj tas vyras klykiantis vaikas ar ten kas namie padaryta ar nepadaryta.Kabinejaus prie visu kas bandydavo ir padedavo nes man atrode kad nepadeda . As dabar kaip viska perzvelgiu tai paglvoju kaip mano vyras manes nemete tokios bukles tiesiog stebiuosi ir vertinu tokia mum sunkia abiem akimirka gyvenimo juk jam irgi pirmas vaikas pirma sukurta seima gyvenime kaip ir man.

     1
295. 

     

     2015.11.21 16:16 (prieš 10 m.)

     NŽmona parašė:
     As matau cia save pries daug laiko tiesiog pyktis kad tu eini darai viska o vyras sedi ir miega nieko nedaro dabar kai atsimenu viska tai turint viena vaikuti…

     Šiandien pradėjom šnekėtis, net jei atvirai nepamenu nuo ko prasidėjo pokalbis, bet žodžiu apie kažką juokingo. Ai kad seniau dovanojo rožes meškinus, o dabar nei rožės žiedo neatneša sako tai nusipirkt kokia vazonine orchodėją, tai nors naudos bus, o kas iš tų gėlių dabar. Pastovi ir nuvysta. Ir besėdint vėl kaip eilinį kartą pradėjo ašaros byrėt kaip iš gausybės rago. Klausia jis manęs ko aš verkiu, bet gražiai ne piktai. Pasakiau, kad pavargau, nuoširdžiai pavargau. Tylėjo, nieko daugiau nepasakė, bet mačiau kad suprato, kad tikrai pavargau. Nes būtų vėl tikriausiai kišęs savo bėdas, tačiau protingai patylėjo. Skaitau jūsų pasisakymus. Nesakau, kad tai depresija. Tik pagalvojau, kad gal ji pult mane pradeda, bet gal iš tikrųjų tai tik nesugebėjimas susitaikyt su laisvės suvaržymu, nes nemaniau kad taip smarkiai mane suvaržys. Su tuo kad mažai laiko paroje padaryti tam ką padarydavau seniau ir laiko likdavo. Tas kad pati kaip atrodau priklauso tik nuo manęs pačios. Gerai viena mamytė pasakė, užsirašau ir iš anksto informuoju kad užsirašiau į kirpyklą. Gi čia žmoniškas dalykas. Bet mane tiek vargina kaltės jausmas, dažnai, kad aš kažką sau nusipirkau, ar kokią procedūrą sugalvojau pasidaryt... aš visą gyvenimą žiūrėjau kitų šeimos narių o tik pačiam gale savęs. Todėl ir dabar aš kaip ir pati kalta kad save pamiršau ir gal būt leidausi iki tiek, kaip dabar jaučiuosi. Būna akimirkų, kai norisi kad gyvenimas grįžtų į senąsias vėžes. Bet jau kitą minutę galvoju, kad negalėčiau gyvent be sūnaus. O juk ir jam manęs reikia. Blaškausi nežinodama ko. Nerandu ramybės. Nežinau kaip elgtis kad susitaikyt su tokia situacija kuri dabar bus visa laika.. zinau, kad ateis diena kada bus mintis apie antra vaikiuka, tai net nezinau siurpsta oda pagalvojus, kad bus dar sunkiau. Bet sita zingsni zengsiu tik tada kai busiu pasiruosus susidurt su tokiais gyvenimo issukiais. Apskritai, is vienos puses nematau prasviesejimo bet ir kitos puses dziaugiuosi, kad esu jauna mama. Turiu vyra, kuris tikrai iki vaiko gimimo buvo labai geras. Kaip ir minejau, dovanojo rozes glebiais, meskinus, vesdavosi i kina. Taciau nu dabar yra taip kaip yra. Namuose naujas zmogutis kuris diktuoja salygas, kaip gyvensim ta ar kita diena. Kur eisim ir kur neisim. Normalu kad reikia prie jo taikytis. Bet tas adaptacinis laikas pjauna, atrodo nu dar akimirka ir isprotesiu. Dabar pagaminau valgyt, palindau po dusu, sau pasidazysiu, susiruosim i laukuti ir iseisim su sunum. Tegul vyras mokosi. Nueisim iki mociutes, gal galva prasvieses nors kiek. Diena kai su vyru snekuciavomes, liepe isvaziuot kazkur vakare, vakar nevaziavau tai nors siandien. Tai susiskambinsiu su drauge. Nezinau, kai pagalvoju, tai ir tas vyras nera laimingas kai as tokia. Bet gi as viena negaliu padaryt musu namu atmosferos laimingesnes. Jei as viena cia suksiuosi kaip bite, viena darysiu viska ir sypsosiuosi, o jis gules, miegos, tv distancini maigys ir tiesiog bus "geras vyras" tai ilgai tos atosferos geros neislaikysiu. Vel truks kantrybe ir bus asaru upeliai. Dabar kasdien verkiu virn pagalvojus, kokia as nelaiminga...bet kaip zinom yra ir uz mus nelaimingesniu...

     2
296. Anemun

     

     

     Berniukas pagrandukas 10 m.

     Saulyte mergyte 12 m. 6 mėn.

     

     2015.11.21 16:24 (prieš 10 m.)

     Gabijola parašė:
     Šiandien pradėjom šnekėtis, net jei atvirai nepamenu nuo ko prasidėjo pokalbis, bet žodžiu apie kažką juokingo. Ai kad seniau dovanojo rožes meškinus, o dabar nei …

     Nu va matot pamatysit kaip jum viskas susitvarkys tik reikia jum su vyru kalbetis kaip sakant daugiau isiliet ir pamatysit kaip jus rasit bendra kalba sprendimus.Juk esat seima turit ismokt vienas kita suprast.O kad jum kada nenupirks jokios gelytes ar dovaneles nekreipkit demesio juk ne tame yra esme

     2
297. 

     

     2015.11.21 20:26 (prieš 10 m.)

     Aš jau treji metai taip gyvenu. Tik tiek, kad vaikai du. Prošvaisčių nematyti. Kaartais ir pokalbiai nepadeda.
298. Minne

     

     

     Sunelis:))))) 11 m.

     

     2015.11.21 22:31 (prieš 10 m.)

     orbita parašė:
     Aš jau treji metai taip gyvenu. Tik tiek, kad vaikai du. Prošvaisčių nematyti. Kaartais ir pokalbiai nepadeda.

     Tikiu kad kartais pokalbiai nepadeda. Visi zmones skirtingi. .O po vaiko gimimo poros santykiai keiciasi,tik vieniems i geraja puse, o kitiems i blogaja..
299. Šven.

     

     

     Sirdele 4 m. 1 d.

     

     2015.11.21 23:46 (prieš 10 m.)

     kristge parašė:
     Toks jausmas kad apraset mano situacija, tik tiek kad mano vyras visalaika namie, bet po darbo iskart prie kompo... Buna taip kad visa vakara taip ir nepakelia uzpa…

     gal labai nenukrypsiu nuo temos, gal cia nera tokia jau gili depresija, bet zinokite skaitau ka parasete ir galvoju, kad cia apie mano vyra,nes jis gryzes po darba ne i dusa pirma eina, o prie kompo,atsimenu, kai sakydavau,pabuk bent truputi su vaiku, tai zinot ka jis man atsakydavo? Taigi as bunu su juo pagal galimybes, tai tos galimybes tokios, 7val prie kompo o su vaiku 15min. Truko demesio, tai jis man sako as esu ramus, ko tu dar nori, arba taigi as bunu namie, niekur neinu i barus nevaikstau. Tai koks cia buvimas su seima kartu, jeigu jis prie kompo, as su vaikui. Jis daznai man atsaudavo, kad jeigu jis nedirbtu valdisko darbo, na butu namie, kaip as dabar, tai sako zaistu visa diena. Mano manymu, taip gaunasi, jeigu dirbi valdiska darba , taip iseina, kad su vaiku jau uzsiimti nebereikia, jis yra pirkiniu maniakas, jeigu kokia akcija, arba pigus rastas pirkinys, viskas istisai sedi prie kompo, gal zinote parduotuve ebay. Buvo begale asaru, bandziau ir graziuoju ir piktuoju, niekas nepadejo, jis man atsakydavo as esu ramus, ko tau dar reikia, jus mamos man pasakykite, ar uztenka moteriai ramumo ? Man asmeniskai jeigu zmogus visa kita blogai daro, nors ir turi pliusa, kad ramus, as manau, kad ne. Zmogus turi buti supratingesnis ir seimyniskesnis, kiek buvo balso pakelimu, sako kad esu isterike, kad rekiu, nu zinokite 3metai gyvenu su juo, nieko kito nemaciau, tik jo uzpakali prie kompo, tai jau kantrybe truko, zinau kad negerai pykti, rekti, bet kad jau truko nervai, pasakiau as jam, arba seima arba kompas. Myli jis ta vaika tikrai perka jam viska, bet kaip pacios mamytes zino, ko labiausiai vaikui reikia seimoje, ar daiktu , ar meiles ir uzsiemimo su jais. Gaila vaikucio, dabar esame atskirai, nes jis isvykes svetur darbuojasi, buvau ir as ten, bet teko gryzti cia del vaiko negalavimu. Per skype bendraujame, bet tas bendravimas myliu buciuoju, bet vienu metu dar ir kitus puslapius atsidares ziurineja, zodziu net per ir per atsuma, zinau, kad jis sedi iki paryciu prie pirkiniu intike. Kartu kai buvome dar kazkiek paribodavau, bet dabar, daro ka nori. Zinau tik tiek, greitu laiku gryz i LT ir jau ten nevaziuos daugiau, jam jau buvo pasakyta, kad cia tokiu nesamoniu nebus, kad jeigu bus neprotingi sedejimai prie kompo, gales vienas, be musu gyventi su kompu. Vaikas man visu svarbiausias, tikrai tevas ne pavyzdys, kai tuno prie kompo. Jis toks vyras, kad savo daiktu niekada neranda, net nezino, kur kojines sudetos, tai galite pacios suprasti, kaip namuose susideda savo daiktus, faktas, kad uz ji viskas padaroma.

     1
300. 

     

     2015.11.22 01:26 (prieš 10 m.)

     Vaiko gimimas porai yra kaip lakmuso popierelis santykiams...arba sutvirteja arba griuva ir,beje,dazniau griuva....Pirmieji vaiko dveji metai yra sunkiausi. O moteris netampa mama tik vaikui gimus,ji gimsta kartu su juo is naujo ir auga bei mokosi kartu su juo kol viena diena tampa neisskiriamais draugais ir laiko tam virsmui kiekvienai is musu prireikia skirtingai daugiau ar maziau.

     1

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!