Man atrodo, kad moterys, kurios skundziasi vyru yra pacios kaltos. Taip, as tai pasakiau ir veliaveles ne kiek nenustebins 
Yra du variantai: vyras - erodas, nevertina zmonos, ja engia, laiko tarnaite, vaikai jam nerupi arba vyras neturi zalio supratimo kaip sunku zmonai, mano, kad vaiku prieziura - nieku darbas.
Jei variantas pirmas, tai, mieloji, kam uz tokio tekejai ar leidaisi tokio apvaisinama? Ka jis toks nebuvo? Jis del taves dare viska, rupinosi namais, buitim, pietumis, nesiojo ant ranku, bet gimus vaikeliui nutrenke kaip skudura? O gal toks nebuvo, bet tikejaisi,kad pasikeis? Nors suauges ir subrendes vyras tikrai nepasikeis ir neprades vertinti moters vien todel, kad ji "apsikrove" vaikais ir yra dar labiau apgailetinoj situacijoj nei iki tol. O gal vyras buvo grazus, protingas, sportiskas ir iki atsirandant kudikiui tau nerupejo ar jis pasiryzes visa nakti nemiegoti supdamas vaika ant ranku. O kodel nerupejo jei ieskojai tevo savo busimiems vaikams?
Jei variantas antras, o dazniausiai butent taip ir yra, tai apgalvok savo veiksmus ir kaip jie atrodo is sono. Moterys kazkodel isitikine, kad vyrai turi ekstrasensoriniu galiu ir is gaunamu signalu "Viskas gerai", turi prieiti isvada "Yra blogai". Moterys verciasi per galva, kad jam grizus namai spindetu, skalbiniai kvepetu, vakariene garuotu ir tikisi, kad "jis susipras", kad su mazais vaikais tvarka neimanoma, o vaiko prieziura atima tiek laiko, kad nebespeji nieko kito padaryti. Moterys visada pasitempe, nesiskundzia, sypsosi ("Nenoriu but nusivylus namu seimininke", "Jei nepildysiu jo lukesciu, kad atrodysiu kaip iki vaiku, jis mane paliks" ir panasios mintys sukasi ju galvose) ir tikisi, kad "jis susipras", kiek daug jegu atima vaikas, kaip skauda visa kuna, kaip neveikia is nuovargio plystanti galva. Moterys leidzia vyrams "grizus po darbo atsipusti, pailseti valandele kita" ir tikisi, kad "jis susipras", kad mamai reikia tiek pat jei ne daugiau poilsio vakarais, nes jos darbas gerokai sunkesnis, be to tesiasi 24 val 7 dienas per savaite. Moterys laukia "kol jis susipras", o nesulaukus truksta kantrybe ir islieja viska ka apie ji mano. Taciau vietoje "As del rupinimosi vaiku nespejau pagaminti tau vakarienes, gal gali issikepti kiausiniu" jos saukia "As tau tik tarnaite, tik ir lauki, kad gaminciau tau istaigingas vakarienes, tau nusispjaut ant manes". Vyras nei tokios vakarienes tikejosi, nei mylima zmona tarnaite laiko, bet kaip visi vyrai zmonos isterikas "lygioj vietoj" tikisi pralaukti saugioj zonoj (prie tv, pas drauga ar bare), o nakti tyliai isliukinti i lova ir tikisi, kad ryt jai nuotaika bus geresne. Kitas gal ne tokio ramaus budo dar ir gintis pradeda, nors tai kvaila, nes moteris visada sugebes istraukti daugiau skun..
TV
