...

Nera blogai, kad esat atsakinga darbuotoja ir jums ne visvien kaip kas vyksta darbe. Bet reikia dirbti ir su savim ir ismokt adekvaciai vertinti situacijas. Kad ir kokios bedos, kad ir kas baisaus nutiktu darbe ar gyvenime, sustokit ir pagalvokit: ar kazkas numire? Ar kazkas sedo i kalejima? Ne? Tuomet viskas yra issprendziama pameginkit pagaut malonuma ieskodama sprendimo budu, o ne galvodama “kas dabar bus”. Tai gal pades maziau nervintis
cia ne tik darbe galima taikyti sia taisykle, o ir apskritai gyvenime
kas liecia darba, galite pameginti pakalbeti su valdzia, jei visus savo darbus pasidarote, gal galite kokia diena iseiti is darbo anksciau ar isvis gauti laisvadieni. Ta diena skirti atsipalaidavimui, palepinti save, nueiti koki masaza ar dar ka nuveikti, kam iprastai nerandi laiko. 😉
Dreammm parašė:
Sveikos, reikia patarimų ir gal net griežtų žodžių iš jūsų, nes nesusitvarkau su savimi. Esu jautri, dėl nesąmonių greitai susinervinu, galiu momentaliai apsiverkti…
Ar visada taip jautriai reaguodavote į darbo klausimus? Ar čia su nėštumu pasikeitė? Daug kas panašiai reaguoja, bet jei tai trukdo, neišeina dirbti su savimi, siūlau nueiti pas psichologą. Iš to, ką rašote, matosi, kad pati viską puikiai suprantate, bet lengviau pasakyti nei padaryti. Aš pati nėštumo pradžioje buvau pas nemokamą poliklinikos psichologą. Man padėjo. Hormonai yra hormonai, bet daugelis mes turime problemyčių, kurias jie tik paaštrina. Vaikutis yra viena stipresnių priežasčių pradėti dirbti su savimi, save mylėti. 😊 Sėkmės Jums ir linkiu ramaus ir lengvo laukimo. 😊
Visada tokia buvau, ir sau sakydavau, kad kai pradėsiu lauktis, tai tikrai darbas bus paskutinėje vietoje, nes tada turėsiu būti rami ir nereaguoti į blogas emocijas darbe. Atėjo tas laikotarpis, o taip nesigauna. Gal didesnė ramybė ateis, kai pranešiu darbe jog laukiuosi....
Dreammm parašė:
Visada tokia buvau, ir sau sakydavau, kad kai pradėsiu lauktis, tai tikrai darbas bus paskutinėje vietoje, nes tada turėsiu būti rami ir nereaguoti į blogas emocija…
Tikra tiesa, pranešus ir kiti nustos "jot" su neapgalvotom replikom, labiau rinks žodžius. Na, čia, aišku, taip vyksta normaliose darbovietėse, o ne šaraškino kontorose, kur į viską nusispjaut visiems, o tu vienas kaip darbinis arklys ari... Pati esu jautri ir darbas dažnai net grįžus namo nepalieka ramybėje, tai tiesiog išsirėkiu, išsikalbu namie prie vyro, išsiverkiu ir vėl geriau... Kito būdo nelabai ir yra. Arba eiti pas psichologus.