Planavimas
Sveikos, reikia patarimų ir gal net griežtų žodžių iš jūsų, nes nesusitvarkau su savimi. Esu jautri, dėl nesąmonių greitai susinervinu, galiu momentaliai apsiverkti ir pan. Žinau, kad dabar toks laikotarpis, kai turiu būti rami jei ne dėl savęs, tai dėl vaikelio augančio manyje žinau, kad jis jaučia mamos emocijas, bet nemoku jų suvaldyti.
Jei konkrečiau tai kalba eina apie darbą, nežinau kas man yra, grįžus namo neina nustoti galvoti apie darbą, ypač imu į galvą jei iš valdžios gaunu kokią pastabą, kad kažką ne taip padariau, dirbu šiek tiek vadovaujamą darbą. Žinau, kad blogai darau, kad turiu būti atsipūtus nėštumo metu, džiaugtis šiuo laikotarpiu, neimti į galvą kas ką sako darbe, juo labiau nei alga stebuklinga nei pats darbas patinka, bet taip įsijaučiu lyg mano verslas tai būtų, po pastabų pradedu verstis per galvą, atsiranda noras įrodyti, kad esu geresnė nei jie mano, nors nuo to niekas nepasikeis, nei algos kas pakels nei ką, juolab tai tik žodžiai ir iš darbo tikrai neišmestų.
Tikrai jautriai priimu kas ką sako, tiesiog taip norėčiau ramiai išbūti šį laikotarpį ir nuoširdžiai džiaugtis, ne sukti smegenų dėl kažkokio darbo kas ką pasakė. Žinau, kad darbas išvis turi būti paskutinėj vietoj ir su juo esančios problemos ir nesukti galvos. Jaučiu vidinį nerimą, neina atsipalaiduoti, sunku kartais kvėpuoti, jaučiu širdies padažnejusį plakimą, jau vos negalvoju eiti pas psichologą, reikia gero spyrio iš šalies.....
pameginkit pagaut malonuma ieskodama sprendimo budu, o ne galvodama “kas dabar bus”. Tai gal pades maziau nervintis 
