Pasiruošimas lengvam gimdymui

«13 5 Kitas »

leila123

5 m. 1 mėn.

2019.04.07 19:58 (prieš 7 m.)

kristute1 parašė:
Nežiūrėjau nieko, kažkaip specialiai nesiruošiau, tik nuėjau į vieną paskaitą GN. Tiesiog žinojau, kas ir kaip turi būt, ir kad kiekvienas gimdymas skirtingas ir vi…

Čia mano moto irgi klausyti gydytojų ir jais pasitikėti. Nežinau man truputį atrodo nutolę nuo realybės tos iliziujos, atvykti su gimdymo planu, ypač pirmą kartą gimdant. Kas antrą, trečią tai gal ir gali ruoštis kažkaip konkrečiau su šypsena ar su zviegimu iš skausmo, svarbu sveikas leliukas gimtų

Ringailiux

Jogaila 9 m. 9 mėn.

Živilė 11 m. 2 mėn.

2019.04.07 20:00 (prieš 7 m.)

-Egle- parašė:
As treciaji gimdziau, galima sakyti, su sypsena. Tiesiog psichologiskai buvau visiskai rami,per saremius sokau muzika pasileidus,tarpuose tarp saremiu pasnausdavau …

Vat neteko man laimės natūraliai gimdyt. Šiaip tai jo - kol skatinamųjų arklinės dozės nesuvarė, tai aš ir knygą skaičiau ir ant kamuolio supausi. Gal jei natūraliai tai taip ir būtų praėję. Be šypsenos, bet kentėt galima O va kai parein skatinamieji vaistukai į veną...

Undarokas

❤️❤️❤️ 9 m. 7 mėn.

❤️❤️ 12 m. 1 mėn.

❤️ 15 m.

2019.04.07 20:16 (prieš 7 m.)

Ringailiux parašė:
Vat neteko man laimės natūraliai gimdyt. Šiaip tai jo - kol skatinamųjų arklinės dozės nesuvarė, tai aš ir knygą skaičiau ir ant kamuolio supausi. Gal jei natūralia…

As pirmaji su skatinimu gimdziau is triju gimdymu jis man atrode sudetingiausias,skausmingiausias. Negaliu ivertinti del ko taip atrodo,ar del to jog pirmasis ir daugiausiai tos baimes,bet kai stipriai saremiauji kas pora minuciu gera pusdieni veltui,nes kaklelis nesiveria,tai kazkaip menkas malonumas. Kiti gimdymai atrode tokie lengvi palyginus su juo.

G.perlas

Elija 7 m. 6 mėn.

2019.04.07 20:23 (prieš 7 m.)

Aš gal ir skraidžioju dar padebesiais, bus kaip bus, viską pačiai teks išgyventi ir niekur nuo to nepabėgsiu, žiūrėjau labai daug video, ėjau į kursus ir manau, kad didžiąją dalį sudaro nusiteikimas ir mintys, esu pasiryžus ištverti, noriu ištverti, o galbūt suprasiu, kad aš tai galiu ištverti be jokių medikamentinių nuskausminamųjų (juk kiekviena skausmą ištveria skirtingai), o galbūt man taip skaudės, kad nieko daugiau nenorėsiu tik vaistų ir kad greičiau viskas pasibaigtų, kas čia žino. Bet aš mąstau juk moterys gimdė ir prieš kiek amžių ir juk tuo metu nebuvo taip pažengusi medicina, apskritai kokia ten medicina.... Ir visos gimdė ir ne po vieną, tai jeigu moterys gimdė ir ne vieną kartą, reiškia nėra taip neištveriama, kaip gali atrodyti, plius gimdymas yra natūralus procesas. Gimdymas be skausmo neįmanomas, reikia pirmiausia tai suprasti, kad be skausmo nauja gyvybė neateis, plius pagalvokit, kad vaikas irgi milžinišką skausmą patiria užgimdamas, kol praeina tuos visus gimdymo takus, taigi jei vaikas ištveria, galiu ir aš, privalau dėl vaikelio - tokia mintis mane labai motyvuoja ir nepamiršiu močiutės pasakytų žodžių, kuriuos vis pati sau dažnai kartoju: "o tu pagalvok, o kas čia tokio, taip man skaudės, o aš pakentėsiu kelias valandas už tai turėsiu savo dukrytę/sūnelį, kuris bus mano mažasis stebuklėlis, pakeisiantis mano gyvenimą" tokie nerealūs žodžiai, pačios močiutės gimdymai nebuvo tobuli ir lengvi, bet ji taip gražiai pasakė, kad nepamirštu ir vis prisimenu, kas čia tokio, aš pakentėsiu, bet turėsiu savo stebukliuką 😍😍

Undarokas

❤️❤️❤️ 9 m. 7 mėn.

❤️❤️ 12 m. 1 mėn.

❤️ 15 m.

2019.04.07 21:07 (prieš 7 m.)

Gr.perl parašė:
Aš gal ir skraidžioju dar padebesiais, bus kaip bus, viską pačiai teks išgyventi ir niekur nuo to nepabėgsiu, žiūrėjau labai daug video, ėjau į kursus ir manau, kad…

Man mama yra sakiusi ' gimdymas,tai vienintelis skausmas,kuri akimirksniu pamirsti'. Galima gincytis,bet as pritariu,paskauda,bet labai trumpai...va kojas zmones susilauzo,i avarijas kokias pakliuna,skauda jiems ne diena ir ne dvi,kankinasi menesiais. O cia toks kilnus,prasmingas,trumpas tas skausmas.
Nusiteikimas labai svarbus,bent is mano patirties tai koks buvo nusiteikimas tokie ir gimdymai. Pirma karta labai bijojau,verkiau mamai paskambinus ir tikrai sunkoka buvo. Antra karta nusiteikimas buvo ' nuvaziuoju,greitai pagimdau ir parvaziuoju',taip ir buvo,nuvaziavau jau su 10 cm,nespejo sesele dokumentu supildyt,kai pasakiau,kad jau viskas,atreja pabaiga,greit i lifta,i gimdykla,apejau aplink gimdymo stala pora kartu kol atbego gydytoja su akusere ir pagimdziau,nepraejo nei valanda nuo atvykimo i ligonine. Trecia karta buvau visiskai rami,nusiteikus,kad susitikimas su savo mazyliu man bus svente ir buvo,sokau valso zingsneliu apsikabinus pilva,kai uzeidavo saremiai,viskas palengva,be baimes ir su gera nuotaika.

Dabar tik pamastau vis,kad galeciau dar viena gimdyt,nes gimdymas visai atrodo nebaisus reikalas,tik va nestumas paskutinis nebuvo lengvas. Na nieko ten baisaus ir pan,tik ilgai kapsciausi is plauciu uzdegimo,keletas antibiotiku kursu. Isvargino,nebuvo kada dziaugtis auganciu pilvuku.

laukų vėjas

36 sav., liko 34 d.

Jonas 7 m. 6 mėn.

Nojus 12 m. 3 mėn.

2019.04.07 21:13 (prieš 7 m.)

Saulėė parašė:
Sveikos! Skaitau Šemetos knygą "Gimdymas su šypsena". Kažkaip veikia mano psichologiją ji, skatina semtis daugiau žinių apie gimdymą, visą procesą, pasiruošimą jam.…

Skaičiau prieš pirmąjį gimdymą ir aš šią knygą, kažkiek padėjo suvokti atsipalaidavimo per sąrėmius naudą, kvėpavimą, kalbėjausi su savim visą gimdymą, kad aš galiu, aš galiu.. Pagimdžiau pati be vaistų, ilgokai viskas truko apie 16 valandų, tai į galą jau rėkiau, kad suleiskit man ko nors į veną, bet jau buvo per vėlu bet po knygos skaitymo viską truputį rožinėm spalvom įsivaizduoji ir realybėj tenka nusivilti - galbūt kur UK gimdant ir būtų kitaip, bet pas mus vis dar privalomai verčia aukštielninka ant stalo, komanduoja, laiko kojas ir tt.. Mūsų ligoninės dar nepasiruošę gimdymams su šypsena taip kad šį kartą labiau nusiteikiu tiesiog palaukti kiek įmanoma ilgiau namie, ištverti ligoninėj, kvėpuoti, atsipalaiduoti kiek įmanoma ir neturėti per daug iliuzijų apie gimdymą vonioj ar bent jau keturiom prašysiu to, bet jei ne tai ne, išgyvensiu.

2019.04.07 21:29 (prieš 7 m.)

Taip, visos esame pasiruosusios bet kam del tu stebuklu.
Bet gimdymas tikrai ne visoms su sypsena buna. Kaip ir vaiko auginimas.
As pvz antram gimdymui buvau labai pozityviai nusiteikusi, nes pazistamu patirtis, kad antras lengviau buna man dare itakos. O dar du kartus sapnavau, kad vienu stumimu pasirode vaikelis, kita karta, kad pats islindo oii kiek vargau kol antra pagimdziau, galu gale-skatino. Verkiau, Dievo maldavau, kad manes pasigailetu, kudikio meldziau, kad greiciau ateitu. Nu skaudejo kak nada! Dar nusiteikus buvau, kad viskas bus lengba, juk pavasaris, varinesiu su nauji bolidu po parkus, vyresnioji soliuos salia ir laif is kaif... Deja, tik grizus is ligonines musu didzioji mergaite susirgo, persalimas. Po dvieju savaiciu uzkrete teti, o po keliu dienu ir 3sav kudikis uzkrestas. Ir joks nusiteikimas nepadejo, gulim ligoninei, man asaros bega ziurint i naujagimi, pieno is streso tikrai nedaugeja.
Taip, kad pozityviai nusiteikti reikia, bet reikia buti pasiruosusiai viskam

5

.Lėlytė.

Auksytė 7 m. 6 mėn.

Brangiausias turtas 15 m. 5 mėn.

Angelėlis (danguje) 21 m.

2019.04.07 21:37 (prieš 7 m.)

Man asmeniškai auginimas vaiko daug sunkesnis nei gimdymas.....auklėji vienaip, išeina kitaip ir tt....o gimdymo reikia nebijot ir jis nebus baisus....tas itin didelis skausmas trunka lb trumpai.....nusiteiki, kad ištversi ir ištveri....

leila123

5 m. 1 mėn.

2019.04.07 21:38 (prieš 7 m.)

akari parašė:
Taip, visos esame pasiruosusios bet kam del tu stebuklu.
Bet gimdymas tikrai ne visoms su sypsena buna. Kaip ir vaiko auginimas.

Vaje, čia kaip tas posakis "tikekis geriausio, ruoškis blogiausiam" sveikit!

Monikute

8 m. 1 mėn.

2019.04.07 21:40 (prieš 7 m.)

Pries pat gimdyma ejau i kursus mazylyje. Nuostabi moteris vida, kuri lb puikiai nuteike, paguode, pati lb bijojau nors antras gimdymas buvo, bet ji kazkaip sugebejo mane padrasinti. Tikrai ejau i gimdyma su sypsena, kaip i gimtadieni, svente... su kiekvienu saremiu ne galvojau o dieve kaip skauda, kada baigsis, galvojau kad va arciau susitikimo mes vis su mazyliu. Daug skaiciau apie kvepavima, nu netikejau rimtai tokiais dalykais, lb padejo. Atsimenu su sypsena gimdyma, nesvarbu kad plysau, kad kirpo, siuvo ir siuvo. Video neziurejau. Beje man pirmas cp buvo, antra pagimdziau pati. Skatinti pradejo 11.30, 14 jau laikiau mazyli glebyje ir verkiau is laimes. Manau nusiteikimas lb daug ka dave. O pirma ejau su baime, saremis buvo kanciu kancia, ir nieko as jau ten nesupratau per skausma. 12 val saremiavau o galiausiai cp. Per antra gimdyma prie 8 cm dar juokavau kad gal reiktu epidiuro, nes biski jau skauda nuostabus gimdymas be skausmo tikrai.