Pavargau būti mama

51. 

    

    2020.04.03 09:34 (prieš 6 m.)

    AstaGri parašė:
    Mano jaunėlė buvo tokia, kaip autorės vaikas: beveik nieko nevalgė ir mp prašinėjo kas 2val. kiaurą parą. Kai mažei buvo beveik metai, aš guliausi į ligoninę su vyr…

    Mano patirtis truputi priesinga. Nes maniskis be mp nieko nematydavo. Nieko kito nevalge, neger, tik mp. Nakti belenkiek kartu, diena taip pat. Po gimtadienio prejus mazdaug menesiui, vaikas pats pradejo dometis maistu, naturaliai mazejo mp poreikis, neilgai trukus nebeliko dieniniu maitinimu, o paskuj lyg is nieko pats atsisake ir naktiniu valgymu ir pradejo ismiegot visa nakti. Nes jam atejo paprasciausiai tas laikas. Ir labai dziaugiuosi, kad nereikejo imtis drastisku priemoniu ir traumuot vaiko staigiai nutraukiant 🙂 o siaip iki metu mp arba pm turetu buti pagrindinis maistas. O ir siaip atemus ta mp vaikas ta pacia diena neprades valgyt normaliai. Gerai, diena praklyks, o jei ir sekancia diena prasysis tik mp? Neaisku kaip pats vaikas reaguotu. Cia reiktu maitinant dar mp bandyt, kad tetis vaikuciuo stengtusi normalaus maisto duoti o paciai mamai iseit is kambario kur vaikutis valgo ir taip po truputi keisti maitinimus is mp i normalu maista. 🙂
52. 

    

    2020.04.03 11:48 (prieš 6 m.)

    Magija5 parašė:
    Taip, kol karantinas susitikinėti sunkiau, bet, bent jau, kad turėtumėt kažką, su kuo galėtumėt telefonu atvirai pasikalbėti, pasiguosti, kas Jus morališkai palaiky…

    Tame ir bėda kad neturiu tokių žmonių kuriems norėčiau ir galėčiau arsiverti. Esu uždara ir neprisileidžiu žmonių. Anksčiau lankydavau psichoterapiją o dabar tokia situacija kad nebeišeina. Laukiu tik geresnio oro kad bent vėl daugiau pavaikščioti
53. Magija5

    

    

    Jaunėlis 8 m. 6 mėn.

    Vyresnėlis 10 m. 9 mėn.

    

    2020.04.03 12:08 (prieš 6 m.)

    To_the_Moon parašė:
    Mano patirtis truputi priesinga. Nes maniskis be mp nieko nematydavo. Nieko kito nevalge, neger, tik mp. Nakti belenkiek kartu, diena taip pat. Po gimtadienio preju…

    Kiek skaičiau temą, visos patarė pamažu mažinti MP iki visiško nutraukimo, o ne staigiai nutraukti. Gal ką praleidau...
    Aš pirmagimį galutinai atjunkiau per 2 mėnesius, jaunėlį per maždaug 3 savaites. Kiekvienas vaikas yra skirtingas, tad ir atjunkymas gali užtrukti skirtingai 🙂
54. Magija5

    

    

    Jaunėlis 8 m. 6 mėn.

    Vyresnėlis 10 m. 9 mėn.

    

    2020.04.03 12:10 (prieš 6 m.)

    Smalleasy parašė:
    Tame ir bėda kad neturiu tokių žmonių kuriems norėčiau ir galėčiau arsiverti. Esu uždara ir neprisileidžiu žmonių. Anksčiau lankydavau psichoterapiją o dabar tokia …

    Na, taip, tuomet tikrai bent jau geras oras padės pasijusti geriau 🙂
55. elen33

    

    

    2 m. 1 mėn.

    

    2020.04.03 12:18 (prieš 6 m.)

    Mano vaikas irgi buvo toks pat, greiciausiai jusu vaikas yra jautresnis ir jam reikia pieno net labiau del emociniu priezasciu, nei del fiziniu. Man asmeniskai nutraukus dieninius maitinimus ir palikus tik nakti valgyt geriau nepradejo valgyt normalu maista pradejo kazkur tarp 2-2.5m. Man padejo keli dalykai.
    - Nusistatykit zindymo ribas, pvz tik miegui. Pasakykit, kad pienas tik lovoj, ir grieztai to laikykites, bet ne piktai, kai nores pieno diena, tiesiog sakykit tuoj bus pietu miegelis ir gausi, vaikui tikrai nebus traumos, nes nera, kad nutraukiat visai, bent mano vaikas labai greit suprato naujas taisykles.
    - issitrinkit visas insragramo supermamytes gyvenancias roziniam burbule, uzblokuokit pazistamas fb, kuriom "labai lengva" auginti vaikus, palikit tik artimas drauges, as cia rimtai sakau, man laabai palengvejo, kai nustojau ziuret ir lygintis su kitu "tobulais gyvenimais" Priimkit savo gyvenima, toki koks yra, netobulas, nenorekit, kad jusu vaikas butu kaip kitu ramus, valgus ir miegantis, padarykit ji patogesni pagal save. Zinda visa nakti, tai miegokit kartu, kad reiktu tik paduot papa, migdosi su vyru, tai gulekit vonioj tuo metu. Tiesiog nustokit galvot kad TURI BUT kazkaip, susitaikykit, kad yra kaip yra ir kaip galima is to isspaust kuo daugiau naudos.
    Man asmeniskai tai labai padejo, nustojau pykt ant vaiko, del to, kad KITI miega visa nakti, kad KITI valgo, kad KITI nezinda, nustojau pykt ant saves, kad KITOS mamos kazka daugiau speja, kad KITOS geriau atrodo ir t.t. Labai svarbu uzblokuoti ta rozini burbula aplink ir gyventi tik savo gyvenima. Nesakau, kad cia stebuklingas receptas, bet manau bent kazkiek tikrai pasijusit geriau.

    10
56. a_uk

    

    

    Ugnė 7 m. 8 mėn.

    

    2020.04.03 12:48 (prieš 6 m.)

    Pirmiausia - jūs ne viena sunkiai tvarkotės. Tik forume ar instagrame visų vaikai miega, valgo ir nuolat šypsosi, o mamos pasidažiusios ir kvepiančios. Mamos darbas LABAI sekinantis ir sunkus. Tad jei jūsų vaikas nemiega, nevalgo, yra neramus - ne jūs esate nevykėlė, ne jūs nesusitvarkote su savo pareigom, o tiesiog motinystė yra tokia sunki ir su labai daug iššūkių. Ypač, kai neturite pagalbos ir viską tempiate viena.
    Antra - legalizuokite savo jausmus. Yra NORMALU taip pervargus jausti pyktį, įniršį, norėti, kad tas vaikas dingtų, net norėti trenkti į sieną, uždengti pagalve, kad nerėktų, keikti mintyse. Jūs nebaisuoklė, tai žmogiški normalūs jausmai. Normalu jausti ir galvoti, kad trenkčiau, bet nenormalu įvykdyti veiksmą. Tad jūs šaunuolė, kad ieškote išeičių - atsitraukiate nuo vaiko, kai sprogstate, atiduodate vyrui - jūs labai gerai elgiatės.
    Tai, kad jus erzina bet koks vaiko elgesys - taip pat normalu. Jūs esate ne baisi, bloga ar nevykusi, o tiesiog labai labai pavargusi. Pervargusi ir psichologiškai, ir fiziškai. Tuščias indas, kurį reikia papildyti. Atvirkščiai, tai rodo, kokia jūs gera mama esate - nes jūs mylite, stengiatės viską padaryti puikiai, rūpinotės kiek galėjote, aukojote save, kad vaikui būtų gerai. Tiesiog šis darbas vienam žmogui per sunkus. Kai pailsėsite, viskas stos į savo vėžias, sugebėsite ir pasidžiaugti, ir ramiai reaguoti į vaiko verkimą ar užgaidas. Ir meilė/švelnumas vaikui, ir motinystės jausmas ateis. Tai grįžtamas procesas, pailsėjus prašviesės.
    Aš išgyvenau ir dar labai dažnai išgyvenu labai daug jūsų aprašytų jausmų - vaikas taip pat nemiega nuo gimimo, ilgai nevalgė, tvarkausi viena ir net dabar dažnai noriu įkišti vaiką kur nors, kad tik jis nustotų rėkti, reikalauti ir pan.
    Ką reikia daryti?
    Pirmiausia - miegas ir laikas sau bet kokia kaina. Jūs esate ant ribos, tai jūsų šeimos ekstremali padėtis. Pasakykite tai vyrui - kad tai jūsų paskutiniai lašai, kad dar lašiukas ir jūs nuskriausite vaiką. Tegu ima atostogas, nedarbingumą, bet kokią išeitį bet kokia kaina, rūpinasi vaiku bent dieną ir dalį naktų. Ryte vaikas vyrui, o jūs į mašiną ir išeinate. Net ir karantino laikotarpiu. Ar į mišką, ar į parką, ar mašinoje mcdonalde kokio šūdmaisčio suvalgyti - bet ką, kas jums būtų priimtina ir pakeistų aplinką. Gal nusipirkite labai kokybiškas ausines ir garsiai klausykite muzikos? Gal sportuokite? Nemigos laikotarpiu, kai pervargus nebegalėjau miegoti net kai buvo laikas, ta būklė varydavo iš proto, tad aš ėmiau neužmigimo laikotarpiu skaityti knygas. Nieko neatsimindavau, būdavo labai sunku koncentruotis, bet tai nors truputį padėdavo atsitraukti nuo situacijos, negalvodavau, kad negaliu miegoti, o skaitydavau. Ir jei pavykdavo keletą puslapių perskaityti, nors kažkiek įsijausti į siužetą, tas padėdavo pasijusti žmogumi, ne tik aptarnaujančiu automatu. Veikla sau būtina! Tai banalus pasakymas, bet ji tikrai būtina. Tada pasijaučiate žmogumi. Jei neužmiegate, gal bent filmą kompe pažiūrėkite - net jei ir nesugebėsite sekti siužeto. Po 11mėn, kai pažiūrėjau pirmą kartą po gimdymo filmą, tos dvi valandos atgaivino bent porai dienų. Užsirašykite savo jausmus, užsirašykite norus. Jei galvoje nėra norų, darykite mechaniškai, ką darėte aname gyvenime. Fake it till you make it. Gal nusipirkite kištukus ir miegokite kitame kambaryje bent 4-5val naktį? Tiek nemiegojus tai bus kaip spa atostogos. Gal nakčiai išvažiuokite į viešbutį? Žinau, kad tai blogas variantas - nes jūs žinote, kad vaikas verks, net jei ir negirdėsite. Kad vyrui bus sunku. Bet tai vistiek geriau, nei tai, kad nuskriausite vaiką ar sugriūsite depresijoje. Dabar vyras turi gelbėti jus.
    Paskambinkite į tėvų liniją ir nesigėdykite priimti pagalbos. Arba į psichologinės pagalbos numerius. Arba psichoterapeutams telefonu. Dažnai pagalbos linijos nepadeda, pašneka banalius dalykus, nieko tokio, skambinkite tada sekančiu numeriu ar kitą dieną - gal atsilieps kitas specialistas ir geriau jus pajaus. Įvardinkite privačiam psichoterapeutui, kad tai skubi ribinė situacija, tikrai atsiras toks, kuris sutiks padėti net ir labai užimtas būdamas. Jei norisi aukos pozicijos, kurį laiką savęs ir pagailėkite - paprašykite, kad paguostų vyras, įvardinkite jam, kad jums reikia jo užuojautos. Man tikrai pagerėja, jei kas paglosto ir tiesiog pripažįsta, kokia as pavargus ir kaip man sunku. Nors ir nepavyks, stenkitės nesmerkti savęs. Tai tik puslapis jūsų gyvenime, juodas. Praeity buvo baltų, ateity taip pat bus, tik reikia leisti sau būti silpnai. Tik stiprūs žmonės gali pripažinti, kad jie visada negali būti stiprūs. Jie būna ir silpni, o paskui vėl atsitiesia. Žinau, kaip sunku prieš vyrą atrodyti silpnai, nesusitvarkyti, ištižti, prašyti pagalbos ir apnuoginti save/papasakoti, kokių baisių jausmų vaikui jaučiate. Aš ilgą laiką nemokėjau ir dabar ne visada moku tai daryti. Mano vyras dirba ypatingai sunkų atsakingą darbą ir atrodydavo, jis sprendžia tokias rimtas problemas o aš šiknos vaikui plauti nesugebu! Ir su tuo nesusitvarkau. Bet tos mintys nėra teisingos. Nes ir aš aname gyvenime susitvarkydavau su ypatingai atsakingu darbu, buvau tvirto charakterio moteris, bet motinystė atima visus pagrindus iš po kojų. Leiskite sau būti silpnai, leiskite padėti, prašykite konkrečios pagalbos, o vyras jus myli, jis padės, jis žino, kokia jūs esate ir ta sunki situacija tik sustiprins jūsų santykius. Nes vyrai nori jaustis reikalingi. Tik gal dažnai nesupranta, kaip tai padaryti.
    Man padėdavo ir jūsų vyro mintis - kai jau būdavau ant ribos, kartodavau sau - kad vaikas ne specialiai taip daro, ne specialiai nori mane išvesti iš proto, ne specialiai šimtas penktą kartą per valandą prašosi ant rankų, jis tiesiog mažytis ir jam reikia pagalbos, o kitaip išreikšti poreikių jis nemoka.

    13
57. Austinys

    

    

    5 m. 8 mėn.

    7 m. 11 mėn.

    

    2020.04.03 12:53 (prieš 6 m.)

    Paprastai susikaikau nuo komentarų ir patarimų bet jūsų pasakojimas labai sujaudino, iki ašarų. Kuo greičiau kreipkitės į psichologą, kaip ir minėjo moterys, net ir karantino metu pagalba yra teikiama. Pagalvokite apie psichoterapiją - tai tikrai nieko gėdingo ir labai padeda pasižiūrėti į situaciją iš šalies ir susidėlioti mintis.

    Jūs labai gražiai ir sklandžiai dėstote mintis - esate apsišvietusi, protinga moteris, jums tereikia trupučio pagalbos ir nukreipimo tinkama linkme.

    Iš mano patirties - pirmi 6mėn buvo košmariški - pykau, rėkiau, isterikavau, mušdavau vyrą. Bijojau, kad sužalosiu savo kūdikį. Jaučiau kaltę, kad taip jaučiuosi ir elgiuosi. Neturėjau akivaizďžios priežasties - vaikas pakankamai ramus, miegojo naktinis, žindymas nebuvo malonus, bet pakenčiamas, vyras tobulas. Nuėjau pas poliklinikos psichologę (prisirašytoje poliklinikoje priklauso 10 nemokamų konsultacijų per metus). Stebuklo neįvyko, bet ji atrišo daug vaikystės skaudulių ir kaip jie siejasi su dabartine situacija, rekomendavo gerų knygų. Pradėjau saug domėtis psichologija ir tai padeda atpažinti ydingus elgesio modelius, mąstymo klaidas, ir kai pradedi suvokti, kas su tavimi darosi, ir kad tu gali tai keisti, tampa lengviau.

    Linkiu jums didžiausios sėkmės ir stiprybės. Jūs nuostabi mama, nepliekite savęs!

    Ojeigu norėtumėt pasikalbėti - atvirai, be smerkimų, esu jūsų paslaugoms.

    7
58. sauliagele

    

    

    2 m. 4 mėn.

    7 m. 8 mėn.

    

    2020.04.03 13:24 (prieš 6 m.)

    Pirma tai paprasyciau kad kas padetu su vaiku. As pati pvz bent karta i sav turedavau iseit is namu kad ir i parde be vaiko viena porai val ir tai darau nuo gimimo.maitinau iki 9 menesiu tad tikrai tai imanoma. As net savaite po grizimo namo vaikui buvo dvi sav tvarkiaus nagus jau 🙈.nes man paciai bina kai jau matau kad vyras blogai sauksta i stalciu ideda ar ne taip kede pristumia 🤦‍♀️🤦‍♀️🤦‍♀️nors aisku jis viska daro normaliai.
    Antra vaikas jau gali gaut ir misinuko tikrai vaikui nieko nenutiks o ir vyras paduotu jus pailsetumet pamiegotumet. Kaip as suprantu jeo jus jau taip 11 men. As du men las dvi val maitindavau ir kartais jausdavaus kaip zombis del miego trukumo
    Trecia susiraskit veiklos. Sakot vyras padeda tai gal iseikit koki vakara i kokius tarkim kursus. Aisku cia po karantino. O db tarkim pasivaiksciot.
    Dar galit pvz kokia nakti kai vyrui nereik i darba palikt vaika su juo o jus issimiegot kitam kambari.
    As manau vaikas jaucia ta jus pavargima ir jam tas pats gaunas.nes jei ir man s diena ziurek ir vaikas ziuri ispustom akim nesupranta kas tai mamai daros. Visom visko buna bet saunu lad ieskot pagalbos.kiti specialistai ir nuotoliniu dirba bet pirma bandykit pailset.

    2
59. 

    

    2020.04.03 14:44 (prieš 6 m.)

    Ačiū pasisakiusioms. Išdėstėt tiek daug minčių,jau dabar po truputį pradedu viską labiau dėliotis savo galvoje. Ir pasirodo kad taip jaustis nėra uždrausta,tokias mintis turi daug mamų.. nes ,kaip kažkuri minėjot,visas instagramas,fb mirga nuo supermamyčių,supervaikučių,daug grupių,kur mamos kelia vaikų nuotraukas,kur rašo,koks vaikas gyvenimo džiaugsmas,didžiausia prasmė,o man net gėda savo minčių,nes iki tokio apibūdinimo toli gražu..
    Užsipuolėt dėl žindymo,bet aš nesu nei žindymo sektantė, nei fanatikė,neturėjau minties žindyti iki 2-3metų. Tiesiog mano vaikas ankstukas,o mano pienas jam buvo gyvybiškai svarbus. GYVYBIŠKAI. O pienas atsirado greit,tai net nebuvo minties duoti mišinio. Tos kurios sakot,kad tingiu,nemoku duot mišinio,tai ok,tebūnie. Jums bus lengviau,nes taip pateisinat save,kad nesugebėjot žindyti. Bet skirtumas,kodėl nesiveliu su jum į pokalbį,nes man nuoširdžiai neįdomu kaip jūs vaikus maitinat,čia jūsų reikalas,jūsų vaikai.
    Supratau,apie ką reikės su psichologu. Pirma,dėl gimdymo traumos. Kad turiu nustot jaust kaltę,kad vaikas gimė anksčiau,kad negalėjau jo gimdyti,kad net ir po cp skaitau gimdžiusi,vis tiek esu mama. Ne veltui iš karto po operacijos gydytoja pasakė "tik nekaltink savęs",reiškia taip galvoja dažna mama. Nuo pirmų dienų nejaučiau,kad vaikas mano,nes juk negimdžiau,kur sąrėmiai,kur gimdymo kančios. Kai jį išėmė,iškart išnešė,neturėjau nei auksinės valandos,nei minutės,pamačiau tik kitą dieną.
    Su vyru sutarėm,kad kol dabar negalima kažkur išeiti,vakarais bent valandą skiriu tik sau. Užsidarau,skaitau knygą,naršau,beleką. Net peržiūrėjau savo knygas,tai viskas nuo gimdykime su šypsena iki kaip užauginti genijų. Po karantino pradėsiu lankyti treniruotes,kurias lankiau prieš pastodama. Sustiprėsiu,išvėdinsiu galvą.
    Ir kreipsiuosi pagalbos į specialistus..nors norėčiau gyvo kontakto,bet ko gero pradžiai bus pokalbis telefonu,manau ir tai man padės.
    Ir keista,ir gera,ir graudu,kad taip kaip aš jaučiasi daug mamų. Manau,kad išbrisiu iš šitos duobės,vėl viskas bus gerai,ar bent jau geriau. Plius pagerės orai,baigsis karantinas,ateis vasara. Pranešiu,kaip man sekasi🎈

    27
60. Januare

    

    

    

    2020.04.03 15:58 (prieš 6 m.)

    TikTok parašė:
    Ačiū pasisakiusioms. Išdėstėt tiek daug minčių,jau dabar po truputį pradedu viską labiau dėliotis savo galvoje. Ir pasirodo kad taip jaustis nėra uždrausta,tokias m…

    Jūs norėjot patarimų, jų ir gavot. Kodėl įsižeidėte, kai moterys pasiūlė mišinį arba nutraukti naktinį maitinimą? Nereikia dramatizuoti. Juk akivaizdu, kad naktiniai maitinimai yra nuovargio ir neissimiegojimo priežastis. Neatrodo, kad norit, kažką keisti, tik atsikalbibejat. Gavot n patarimų. Psichologai nuramins, bet naktį už jus nepamiegos ir nepailsės. Arba kažką keičiat, arba susitaikot ir kenčiat. Jūsų pasirinkimas.

    6

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!