Vaikas
Perdegimas – tai sindromas, kuriam būdingas emocinis išsekimas, nuasmeninimas, tikslų, troškimų ir vilčių sumažėjimas. Skaityti
visą straipsnį
TikTok parašė:
Ne,nesijaučiu mama,jau keliskart esu tą pastebėjus. Man net keistai skamba kai kažkas iš šalies pasako "tavo sūnus". Nežinau, jau metai laiko o aš su tuo vaidmeniu …
Ar turit kokia drauge, kuriai galėtumėm paskambinti ir pasipasakoti, pasikalbėti apie bele ką? Kad išklausytų jus ir nesmerktu? Manau ir tas šiek tiek padėtų 🙄 jei norit galit man parašyti? Galim pabendrauti, kad mintis šiek tiek payvairinti 🤷
TikTok parašė:
Ne,nesijaučiu mama,jau keliskart esu tą pastebėjus. Man net keistai skamba kai kažkas iš šalies pasako "tavo sūnus". Nežinau, jau metai laiko o aš su tuo vaidmeniu …
https://neplanuotasnestumas.lt/pagalba/
Konsultuoja ir telefonu dėl pogimdyvinės depresijos. Paskambinkit ryt.
 |
7 m. |
TikTok parašė:
Ne,nesijaučiu mama,jau keliskart esu tą pastebėjus. Man net keistai skamba kai kažkas iš šalies pasako "tavo sūnus". Nežinau, jau metai laiko o aš su tuo vaidmeniu …
Manau čia ir slypi bėda. Auginat, vargstat, save atiduodat šitam žmogučiui, kuris jums visdar "svetimas" jei galima taip įvardinti. Pykstat ant jo, nes kažkur pasąmonėje nesuprantat, kodėl turite tiek vargti dėl kažko kito, nes nejaučiat, kad čia JŪSŲ. Su šituo ir aš kovoju, bandau prisijaukinti mamystę, bet manau, tik profesionalas gali padėti. Man taip pat keista net pasakyti, kad turiu sūnų, kad čia mano vaikas..
 |
Arija 6 m. 10 mėn. |
TikTok parašė:
Ne,nesijaučiu mama,jau keliskart esu tą pastebėjus. Man net keistai skamba kai kažkas iš šalies pasako "tavo sūnus". Nežinau, jau metai laiko o aš su tuo vaidmeniu …
Ir as dar nejauciu, kad mano dukra. Gal ateis suvokimas, kai vaikas prades mama mane vadinti
Dar kas įstrigo istorijoj, kad ,,man atrodo, kad vyras gelbėja vaiką''... Gerai, jei tik taip atrodo. Bet gali būti, kad vyras ir yra kažkaip taip davęs suprasti..., tegul ir ne žodžiais. Čia būtų irgi rimta dingstis depresijai. Kai moteris iš nuovargio jau kone neadekvačiai suvokia realybę, pirmiau ją, ne vaiką, reikia stipriai stipriai apkabinti, paguosti, nuraminti. Skamba gal nekažką, bet taip turi būti. Parėks vaikas ir liausis. Ne visada reikia gyventi režimu: tik vaikas vaikas vaikas. Jį ,,gelbėja'', jis nesiprašė gimti ir tt. Taip. Bet yra visokių tų vaikų. Lengvų ir tiesiog ,,nepakeliamų'' (nuolat zyziančių, reikalaujančių, nežaidžiančių vienų nė minutės, nemiegančių, nevalgančių, kuriem nuolatos viena krizė keičia kitą non spot ir baisiausiom formom ir tt ). Ir taip iki 6 metų. Kažkada man labai reikėjo iš vyro būtent tokio supratimo. Emocinio psichologinio. (Kiek vėlavo, gaila). Ne vien tik fizinės pagalbos, panešiot, pažaidint, pamaitint (ir dar pabrėžiant, kad aš, va, padedu, nes tu, suprask, esi kone grėsmė vaikui), bet supratimo, kad ir man sunku, man bloga, aš pavargau, nusivyliau, ir aš esu svarbi lygiai tiek, kiek kiekvienas šeimos narys. Negali moteris, vien todėl, kad ji moteris, mama, tik aukotis ir aukotis. Kaip jau rašyta čia gražiai apie tuščią ąsotį.
Panašu, kad jums gimdymas buvo psichologiškai traumuojantis, nesitikėjot tokio, nebuvot pasiruošusi, galbūt vizijose viskas buvo kitaip. Taip pat Jums greičiausia pogimdyvinė depresija. Neužteks vien vonioj pagulėti ar filmą ramiai pažiūrėti. Reikia būtinai psichologo pagalbos. Auginu 4tą vaikutį. Esu taip pat pervargus, neturiu savęs sau, kaip ir Jūs. Patarimai "pažiūrėkit ramiai filmą kol vaikutis užsiėmęs, ar pagulėti vonioje" man visai netiktų. Nes mano vaikutis ramiai nesėdi, didžią laiko dalį zyzia, ramiai nepasėdėsi prie tv, knygos nepaskaitysi. Miega tik su papu burnoj, jei be, tada tik 20min, po to seka 3val zyzimo. Tikrai labai sunku. Naktį nesu išmiegojus 3val jau nuo pat gimimo. Bet mano darbas toks (budėjimai, parinės pamainos) , jog esu pripratus nemiegoti, ir tai yra sunku. Vyras mano naktim nesikelia, jei serga, rėkia, nemiega - viską darau aš. O dar yra 3 kiti vaikai. Pykstat ant savo vaikučio, nes jam gimus netekot savęs. Tai suprantama. Jūs tikrai mylit savo vaikutį, tik kitos emocijos paima viršų. Nesat bloga ar bjauri mama. Esat mama, kuriai reikia pagalbos. Jūsų gimdymas buvo sunkus ir vaikutis ne iš ramių, todėl visos emocijos suprantamos ir nekaltinkit savęs. Dėl žindymo nutraukimo - jei tikrai jaučiate diskomfortą matinant, nemalonu jums, tai tada bandykit nujunkyti. Tik būkit pasiruošusi sunkesniam, nei dabar etapui. Verkimui vaiko, mažesniam miego kiekiui (laikinai), bus sunkiau kol kas, kol atpras nuo papuko. Pasitelkit vyrą į pagalbą. Naktis tegu su vaiku praleidžia jis. Jūs užsidarot duris, užsikemšat ausis ir miegat. Pirmas naktis bus sunkiau, neužmigsit taip paprastai. Bet turit suprasti, kad šioje situacijoje Jūsų poreikiai yra svarbiau. Vaikui bus sunku, bet šiuo metu Jūs esate svarbesnė, Jūsu emocinė būsena. Labiau išsimiegojusi jausitės geriau, bet ne visai pasveiksite. Būutinai kreipkitės psichoterapeuto konsultacijai. Galbūt bus reikalingas kompleksinis gydymas (vaistai taip pat). Esat puiki mama, nes ieškot pagalbos, situaciją veryinate kritiškai, suprantate, jog turite problemą. Sėkmės ir visa širdim linkiu, kad pagerėtų Jums ir pradėtumėte jausti gyvenimo pilnatvę ur džiaugsmą!
 |
Jaunėlis 8 m. 1 mėn. |
|
Vyresnėlis 10 m. 4 mėn. |
Smalleasy parašė:
Žinot dabar tas karantinas tai nelabai gerai susitikinėt. Uošvių specialiai nenoriu priimti nes supykdė labai kai net nepasiūlė nuvažiuot ir maisto apsipirkti prieš…
Taip, kol karantinas susitikinėti sunkiau, bet, bent jau, kad turėtumėt kažką, su kuo galėtumėt telefonu atvirai pasikalbėti, pasiguosti, kas Jus morališkai palaikytų.
Dėl ėjimo į lauką, tai, kaip aš suprantu šiuo metu svarbu palaikyti atstumą nuo kitų, bet į kokį mišką, kur mažai, ar visai nėra žmonių galima išeiti pasivaikščioti... 🙂
O as nesiulyciau nutraukti zindymo, kol nesikreipet i psichologa del pagalbos. Vaikelis gali buti tik dar irzlesnis ir jums gali buti sunku tai atlaikyti. Pirmiausiai butinai butinai kreipkites i psichologa! Nemazai ju konsultuoja internetu. Panasu, kad jus sergate pogimdyvine depresija. Nepriiminekit sprendimu dabar, kol galva "neblaivi". Pirmiausiai pasirupinkit savo emocine sveikata, o tada pagalvokite, ar tikrai norite nutraukti zindyma.
Beje, jusu aprasytas vaikelio elgesys man atrodo visiskai normalus. Maniske tik neseniai pradejo ismiegoti ilgiau nei 3val. Tiesiog panasu, kad del depresijos negalite adekvaciai reaguoti ir viskas atrodo juoda juoda.
As fb seku Naturali Motinyste. Tai psichologes, kurios konsultuoja ir emailu ar per Skype. Cia dar vienas variantas salia tu resursu, kuriuos jau pasiule komentaruose anksciau. Bet butinai butinai kreipkites pagalbos kuo skubiau!
acqua alta parašė:
Vaikeli ,as jau isauginus tris vaikus ir anuka ,tokio amziaus jau badu nemirs ir viena diena nevalges nieko pabuves. Tik reiks kantrybes ,kol pats uzsinores ko nors…
Mociute, jei Jums normalu yra laikyti klykianti vaika visa diena del to, kad jis alkanas, o jus vykdot savo principus neduoti pieno, na nes Jus sugalvojot, kad dabar ir cia, staiga nutraukiu maitinima, vaikas patyrias stresa, nezinodamas kas darosi reke dar labiau, nes jis dar kudikelis norintis mamos artumo, kurio priprates gauti nuo gimimo. Tai tada cia labiau Jums psichologo pagalbos reikia, o ne siai mamytei pirmakartei. Zinau as tokias mociutes, kurios ir vandens lieps atsigerti 3men kudikiui, na nes jis juk istroskes, bet nealkanas. O po tokiu jusu patarimu tai mamai tada iskart pristatykit psichologa i namus, nes ji nesusitvaro su savimi kaip vaikas yra pamaitintas, o kas bus tada kai jis negaus to pieno? Mama rase, kad vaikas neima, nei misinio, nei valgo normaliai kieta maista. Tai apie ka mes kalbam, gelbejima mamos, bet traumavima vaiko. Cia pirmiausia reikia mamai susitvarkyti su savo emocijom, reikia kreiptis pagalbos, reikia rasti laiko sau. Psichologas tikrai nelieps nutraukti zindymo iskart tam, kad isgelbeti mama, nes zinos, kad del to nukentes vaikas, jis ieskos tokiu sprendimu, del kuriu butu gerai abiems. Ir dar karta sakau, tai mano nuomone, apie kuria kalbu is praeities, su kuo pati buvau susidurusi. O mamytei kantrybes, viskas bus gerai. Bjaurus dalykas ta pogimdyvine depresija, svarbiausia, kad netylite. 🌸
Mano jaunėlė buvo tokia, kaip autorės vaikas: beveik nieko nevalgė ir mp prašinėjo kas 2val. kiaurą parą. Kai mažei buvo beveik metai, aš guliausi į ligoninę su vyresnėle, ir staiga visas mažosios gyvenimas pasikeitė -liko su tėčiu, atvažiuodavo močiutė, o žindyt grįždavau prieš naktį ir ryte vyras atveždavo prie ligoninės (krūtys sprogo). Pradėjo kirst kotletus pilnom lėkštėm, košių nebebrokyjo. Grįžę iš ligoninės palaikėm tą patį ritmą (nors mažoji prašinėjo mp dažniau), o po mėnesio per Kalėdų atostogas užrišom žindymą iš viso.. vyras imdavo migdyt vaiką - aš išeidavau iš kambario. Reziumė: geria vandeni, mišinio neįsiūliau, valgo pilnom lėkštėm, naktį keliasi vieną kartą atsigerti, bet tai geriau negu trys kartai.
Patarimas: prašykit vyro pagalbos ir nutraukit žindymą, o po to matysit.
7 testuotojų vertinimai
5 testuotojų vertinimai
1 testuotojų vertinimai
Gimdymas Utenos ligoninėje
Nėštumo metu sutriko regėjimas: akyse juodos dėmės
Svorio augimas nėštumo metu (+10)
Kiaušintakių pratekamumo tyrimas (+2)
Kūdikių atopinis dermatitas (+2)
Siūloma pagalbinį apvaisinimą kompensuoti ir nesusituokusiems, ir vienišoms moterims
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė (2-oji klinikinė ligoninė)
Konsultacija forume: klauskite kineziterapeutės
Gimdymas Mažeikių ligoninėje
Viskas apie IUI, IVF ir ovuliacijos stimuliacijąKonsultacija forume: klauskite kineziterapeutės (N)Intrauterininė inseminacija (angl. intrauterine insemination, IUI)Svorio augimas nėštumo metu (N)Nėštumo testo „vaiduokliai“
Visas „Tėvų Darželio“ naujienas 
