2018.02.28 14:02 (prieš 8 m.)
Viletux parašė:
Dar pamastymui (gal kuri ir atsakyma turit, as jo dar neradau) - kai skiepijama "gyvomis" vakcinomis, t.y. uzkreciamas vaikas susilpninta ligos forma ir pasireiskia…
Dėl gyvų vakcinų info pamastymui:
1. Jos į organizmą pakliūna nenatūraliu keliu, todėl nebūtinai treniruoja tinkamą organizmo atsaką. Tymai, raudoniukė, kiaulytė turėtų patekti prima į kvėpavimo takų gleivinę, o ne į kraują (kažkam gal tiesiai į smegenis).
2. Tie gyvi virusai patiekiami gamtoje neegzistuojačiais virusų kokteiliais - todėl reakcija į tuos koteilius gali būti neprognozuojama ir kur kas sunkesnė nei į gryną virusą gamtoje. Tymai, raudoniukė, kiaulytė gamtoje negali egzituoti kartu (jie tarpusavyje nesuderinami). Turėkit omeny, kad virusai skiepai auginami tam tikroje biologinėje terpėje, tai visada žmogaus ar gyvūno ląstelės (virusai negali kitur daugintis), be to ta biologinė terpė turi būti maitinama (dažniausiai jaučių krauju), ir kol kas nėra ekonomiškai pagrįsto mechanizmo užtikriti, kad Jums suleidžiamas virusas yra grynas, t.y. neprisijungė prie savęs kito viruso ar kito viruso su ląstelės, kurioje augo DNR kopija (dabar leidžiama virusus auginti auglių ląstelėse, nes jos labai greitai dauginasi ir taip yra pigiau...).
3. Apkrečiami labai maži vaikai, kurie naturaliai net negalėtų susidurti su tais virusais dėl socialianio mažo aktyvumo. O jei susirgtų nuo skiepo (kaip ir naturaliai), dėl imuninės sistemos nebrandumo jiems liga gali sukelti kur kas sunkesnes pasekmes.
4. Nėra jokios legvesnės virusinės ligos formos dėl turimų antikūnių, tai mitas ir žmogaus imuninės sistemos veikimo nesupratimas. Taip, faktas, kad jau buvote susidūrę su virusu ir turite antikūnių padeda apsisaugoti nuo ligos (bet tai nėra vienintelis būdas apsisaugoti), taigi šansą dar kartą susirgti turėsite mažesnį, bet jei susirgsite, ar liga bus lengva ar sunki priklausys tikrai ne nuo turimų antikūnių. Gal čia painiojama su pratinimu prie bakterijų toksinų, kad susidūrus su toksinais, šie nesukeltų ligos (difterijos, stabligės), ar reakcija į toksiną būtų silpnesnė (čia kaip kalio cianido nuodo gėrimas mažomis dozėmis, kad sugirdžius vėliau mirtiną, ji nebebūtų mirtina).
5. Kai kurie skiepuose naudojami virus štamai yra kur kas agresyvesni nei laukiniai gyvieji (čia jau klausimas farmai, kokiu tikslu tokius daugina - tikrai ne apie mūsų sveikatą galvodami). Pvz.: farmos laboratorijose išvestas polio virusas iš gyvo geriamo skiepo (pas mus gyvo nebenaudoja), jei sukelia ligos protūkį (o tokių pasitaiko, kur nėra idealios higienos sąlygos ar trūksta švaraus geriamo vandens, pvz. Indijoje), mirtingumas būna 4 kartus didesnis nei nuo laukinio viruso.