Aneliuke parašė:
Nereikia isizeisti
as parasiau apie konkrecius atvejus, kai tikrai manau, kad tokiu atveju tos motinos yra tingines
nesakau, kad visos, bet taip pat vaiku augin…
Iš kur jūs žinote, kad ta mama neauklėja savo vaiko? Tai, ką jūs matote, t.y., vaiko netinkamas elgesys, gal yra jau visai nedidelės bėdos palyginus su tuo, ką ta mama ar tėvai jau nuveikė auklėdami savo vaiką. Beje, daugumai vaikų būna tie cypimo, rėkimo, kritimo etapai, nors tėvai labai stengiasi, auklėja, moko. Viskas priklauso nuo vaiko, kokį temperamentą gimdamas atsineša, kokius bruožus. Jūs tikrai neauginote sunkaus vaiko, tokio kaip irasirt ar maniškis. Mūsų didžiajam jau šešti metai eina, bet oi kaip yra kas veikti su juo. Visgi jau po truputį pasiskinam tų saldžių pastangų vaisių, kai matom, kad puikus žmogutis, protingas auga iš to nesvietiško rėksniuko. Jūs rašėte, kad jum nesunku vaiką auginti, nes mažas daugiausia miega, valgo, žaidžia. Maniškis gi kūdikystėje verkė, žindė, verkė, snaudė ant rankų ir vėl iš pradžios. Kai nemiegojo, nešiodavom po namus vis kažką rodydami ir šnekėdami be paliovos, nes taip jam tiko, į svečius ėjimą teko apsiriboti, nes ne visus žmones vaikas priėmė, o jei prieidavo, pažiūrėdavo, kas nepatikdavo, raudodavo iki užsikūkčiojimo. Ai, dar daug daug galiu rašyti, bet tikrai supras tik tos, kurios irgi augina, augino tokius paturbintus vaikus. Maždaug dvejus metus aš atsimenu kaip per rūką, nes tiek laiko buvau nuolat pervargusi, tiesiog išsunkta tokio tempo. O vaikui ir sunkumams buvau pasiruošusi, tik tokių nesitikėjau, nežinojau, kad būna. Medalis mamai, kad kartą per savaitę ji atvažiuodavo ir duodavo porą valandų atokvėpio, galimybę ramiai išsimaudyti. Vyras, aišku, prisidėjo, tik darbas tada buvo su viršvalandžiais tiek, kad tik savaitgalį, ir ne kiekvieną, prisidėti galėjo. Aprašytoje istorijoje vyras gal kiek ir persistengė, bet jau geriau taip, negu per mažai.
Ir dar - nereikia tos demagogijos apie tai, kad vaiko ramumas/neramumas priklauso nuo mamos. Mūsų antrasis sūnutis tikras ramumo įsikūnijimas. Kūdikėlis tik valgė, miegojo, kakojo, užmigdavo pirštukais žaisdamas. O mama tai ta pati! Ir gal net nervingesnė nei prieš tai, nes visokių reikalų buvo. Ir tėtis tas pats.