Vyro pagalba atsiradus vaikui

Komentuoti
  1. 2017.11.27 13:00 (prieš 10 mėn.)

    Sveikos. Vienam forume radau toki pat laiska vyro apie pagalba atsiradus vaikui. Ir pasidare labai smalsu ir idomu palyginti ar ir jums taip padedavo vyras ar visdelto kaip sraige su visu nameliu visa buiti neset ant savo peciu?

    Tai istorija, kurią su mumis pasidalino vienas vyras, bet nenorėdami jo viešinti, vardą ir identifikavimo numerį paliksime susigalvoti patiems. Vardas nėra svarbiausias dalykas šiame pasakojime.

    "Mėgstu realius dalykus gyvenime. Mano akimis, viena dažniausiai eskaluojamų temų yra apie mamas ir jų sunkumus susilaukti ar auginti vaikus.

    Vienoms pavyksta greitai, bet vėliau būna sunkus periodas, kitoms tenka įdėti visas maksimalias pastangas, kone gyventi šarve, kad tik tą naują gyvybę išnešiotų. Aš noriu papasakoti savo istoriją, tik iš kitos pusės. Vyro.

    Nesakysiu, kad visa tai yra labai lengva pakelti (nėštumas, vaiko gimimas, auginimas), bet sunku turbūt yra tiek, kiek nori dalyvauti visame procese. Iki šiol nesutikau nei vieno vyriškos lyties atstovo, kurio požiūris į šeimą sutaptų su manuoju. Taigi, viskas nuo pradžių.

    Vaikų norėjau visada, tačiau su pirmąja žmona nepavyko, o gal ji labai ir nenorėjo, tad po to, kai sužinojau, kad buvo neištikima, išsiskyriau. Labai greitai atsirado nauja draugė, dabar jau žmona. Jai – 22 m., man – 26 m. Vaikutis atsirado labai greitai (po 3 mėn). Be galo džiaugėmės ir net abejonių nekilo dėl aborto.

    Susituokėmė. Aišku, jos gyvenimas turėjo kardinaliai pasikeisti. Nebaigė mokslų, persikėlė į naują vietą, į butą, kuriame gyvenau su buvusia žmona. Pereinamasis laikotarpis buvo sunkus tiek man, tiek jai. Tačiau dėl būsimo vaikelio ir tarpusavio santykių darėme viską, kas mūsų jėgose.

    Mėgstu labai daug skaityti apie moterų fizines ir emocines būsenas vienoje ar kitoje situacijoje, turbūt dėl to, kad suprasčiau jų elgseną (kartais pavyksta, o kartais ir ne). Tad dėl hormonų audrų teko labai daug ką paminti. Paminti savo įsitikinimus, principus, požiūrį. Juk iš esmės mes net gerai nepažinojome vienas kito.

    Tikrai, nėštumo pabaiga buvo labai sunki. Kol remontavo butą, teko pagyventi su mano mama. Visi puikiai žino, kaip antrosios pusės noriai kraustosi gyventi pas anytas ar uošves, ypatingai tada, kai laukiasi ir turi pratintis prie naujos tvarkos ar taisyklių. Mėginau sukurti kiek įmanoma jaukesnę atmosferą. Visada guosdavau, jei reikėdavo, glostydavau, sakydavau, kad jau greitai turėsime savo namus ir lauksime vaikelio gimimo.

    Atsikraustėme 2012 m. kovo mėnesį. Sūnus gimė gegužės mėnesį. Kadangi buvau ką tik pakeitęs naują darbą, tėvystės atostogų manęs neišleido. Tai tas skaudus momentas, kurio aš negaliu sau atleisti – kad nebuvau pakankamai užsispyręs, jog įtikinčiau naują darbdavį, kad man būtina būti namuose ir padėti žmonai. Juk tai naujas etapas, nauja gyvybė namuose ir jokios knygos nepadės susitvarkyti su ta emocine būsena, kai atrodo, kad nežinai, ką daryti.

    Dažnai važinėjau į namus, kai žmonai buvo sunku. Daugelis mamų žino, ką reiškia, kai „susiguzuoja“ krūtys. Kai kyla temperatūra, ir atrodo, kad nebepakelsi to deginančio skausmo, o maitinti vis tiek reikia. Tą žinau ir aš, nes visada buvau šalia. Pieno buvo tiek daug, kad vaikelis nespėdavo viso pieno įsisavinti, tad pradžioje pylėme tiesiog į kriauklę. Vėliau pradėjome šaldyti.

    Kiekvieną dieną stengdavausi masažuoti, kad tik skausmas sumažėtų, kad nebūtų mastito. Ryte, prieš einant į darbą, dieną, per pietus grįždavau namo, ir vakarais po kelis kartus (ir naktimis) masažuodavau. Tai truko kelias savaites po gimdymo. Man beprotiškai skaudėjo visus pirštų sąnarius. Negalėjau matyti, kaip mano mylimas žmogus kankinasi, tad pasiūliau jai naudoti pientraukį.

    Pirmas (o jų turėjome 4), buvo rankinis. Kaip dabar atsimenu tą palaimą žmonos veide, kai pritraukusi kelis buteliukus, ji galėjo be vargo nueiti į dušą, o vaikui paprašius valgyti, aš galėjau jį pamaitinti (visa laimė, kad vaikas paėmė tiek čiulptuką, tiek buteliuką). Kai pamatėme, kad tai padeda spręsti problemą, aš pasiūliau savo žmonai tokį dalyką: tu pagal poreikį keliesi nutraukinėti pieno, o aš su pienu keliuosi maitinti sūnų. Kiekvieną naktį be išimties keldavausi maitinti, pakeisti sauskelnes ir atlikti kitus darbus. Supratau, kad gerai išsimiegoti jai yra svarbiau nei man (nepaisant to fakto, kad aš keldavausi 7 valandą ryto, o per naktį kelis kartus kėlęsis vaikas, paskutinį kartą pavalgęs paryčiais, išmiegodavo iki vidurdienio).

    Savo žmonai galėčiau pastatyti paminklą už tai, kad ji net 7 mėnesius naudodama pientraukį maitino mūsų sūnų savo pienu. Nepasidavė. O aš stengiausi būti šalia ir palaikyti. Daugelis nesuprasdavo manęs – kaip galima per parą metus laiko miegoti po 4-5 val., juk į darbą reikia. Juk galima eiti į svetainę miegoti (ką daugelis daro). Nei karto to nebuvo. Ir dėl to niekada nesigailėjau ir nesigailiu.

    Būdavo, kad užeina pilvo diegliai vidury nakties, tada jau mama pasiimdavo jį ant rankų ir sūpuodavo, tačiau aš visada buvau šalia, visada stengiausi padėti, kiek galėdamas ir kuo galėdamas. Žinokit, vyrai, kad net rankos padėjimas ant peties ar galvos paglostymas suteikia moteriai papildomų jėgų, nes ji nesijaučia viena. Net jei negali kovoti su miegu, nevalingai užmigdamas skersai lovos su padėta ranka ant kojos.

    Visada grįždavau namo, kai vaikas sirgdavo, prašydavau laisvų dienų, kad padėčiau. Direktorius to nesuprasdavo, sakydavo, ką jūs ten dviese galite padėti vienam vaikui? Aš vis tiek išvažiuodavau ir būdavo, kad ir niekuo nepadedu fiziškai, bet bent jau būdavau šalia jos, apkabindavau, kai matydavau, kad labai jaudinasi, kad ko rimto nebūtų, sakydavau, kad viskas bus gerai, visi vaikai serga. Daugelis mamų turi perdėtą jautrumą ir baimę vaiko ligoms ir to nereikia stengtis pakeisti. Reikia tiesiog visada stengtis nuraminti.

    Galiu pasakyti, kad mūsų sūnui jau 2 metai ir 4 mėnesiai, jis jau miega atskirai savo kambaryje, o aš iki šiol vaikštau naktimis pas jį, kai jam reikia. Nesvarbu, kada keltis ir kiek miegoti. Manau, kad tai yra mano kaip vyro pareiga padėti savo žmonai. Atsidėkoti už tai, kad ji kiekvieną dieną tada, kai esu darbe daro viską, kad palaikytų namų šilumą. Juk reikia ne tik vaikščioti paskui vaiką, bet ir palaikyti švarą namuose. Nesu baltarankis, kuris negali pats susitvarkyti, dažnai jai sakau, kad tu dieną nieko nesitvarkyk, grįžęs tau padėsiu. Kiekvieną savaitgalį jau daugiau nei dvejus metus, leidžiu jai išsimiegoti tiek, kiek tegali (bet dažniausiai tai būna iki 11-12 val.). Tai yra padėka.

    Mano tikslas nėra parodyti, koks geras ar blogas tėvas ir vyras esu. Noriu tiesiog pasakyti, kad tai yra, buvo ir bus mano pasirinkimas ir manau, kad dauguma vyrų gali padėti savo antrosioms pusėms auginti vaiką. Juk tai amžinai nesitęs. Dar metai, keli ir jau norint jums eiti migdyti vaiką, jis neprisileis sakydamas, kad yra didelis. Tad aš stengiuosi mėgautis kiekviena minute praleista kartu.”.

    12
  2. Neegzistuojantis vartotojas
    2017.11.27 13:24 (prieš 10 mėn.)

    Labai gražu ir smagu. Mano vyras tikrai panašaus mąstymo ir jam nėra problemos daryti viską ką reikia. Bet šita istorija man truputį perspausta suprantu pirmąjį mėnesį, taip ir man buvo sunku, vyras tikrai labai reikalingas ir man labai padėjo. Tiksliau net nepadėjo, o tiesiog augino vaiką, aš tik maitindavau ir gydziausi spenelius ir kitas vietas
    Bet vėliau, kai viskas po truputį susistato į kasdienybe toks perdėtas vyro sokinejimas man neatrodo normalu. Juk vienas žmogus tikrai pajėgus pasirūpinti kudikeliu ir mama turėtų gristi į sveiką protą ir tą daryti. Juk ir vyrui taip pat reikia pailsėti, pabūti su savimi, prasiblaškyti. Beto darbas irgi yra svarbu, juk tėtis lieka pagrindiniu šeimos maitintoju.
    Mano vyras visada savaitgalį gulasi prie mažylio bet aš neleidziu. Nematau reikalo dviems žmonėms keltis dėl to pačio reikalo, aš vistiek pabusiu, o jis geriau issimiega naktį ir leidžia man pasnausti dieną
    Dėl namų tvarkymo irgi nėra problemų, kai galiu susitvarkau, nenoriu neaitvarkau susitvarkom kartu. Reikia į viską žiūrėti paprasčiau ir nedaryti problemos kur jos nėra

    7
  3. Rokas 13 m. 1 mėn.

    2017.11.27 13:51 (prieš 10 mėn.)

    Kai laukiausi dukrytes, vyras sake , kad pagelbes priziurint (nes su pirmuoju nepadejo, nuolat dirbo.Kagi, gime musu mazyle, bet vyras istvere vos 1 valanda pries dukros.Jam baisu, kai ji verkia ...jis nemoka paruost misinuko ir t.t.Žinoma man truputi liūdna del tokio nusišalinimo, bet gal kai paaugs ir jis dukters nebebijos

  4. Neegzistuojantis vartotojas
    2017.11.27 14:07 (prieš 10 mėn.)

    Na aš galiu drąsiai teigti: mano vyras nuostabus tiek vaikams tiek man.

    Tačiau, jau prieš susilaukiant vaikų, jis buvo be galo rūpestingas ir padarydavo labai labai daug, kad jausčiausi gerai. Todėl toks išliko ir gimus vaikučiams. Kitu atveju, manau stebuklai neįvyksta. Ir klaidinga manyti,jog vyras pasikeis vaikams gimus.

    Bet beabejo, pareigomis reikia dalintis, su protu pvz kai mano vyras nedirbo (su pirmu -5 mėn, su antru -1 m.tėvystės atostogose) tikrai padėdavo naktimis rūpintis vaikučiais. Kai pradėjo dirbti, neprašydavau jo keltis. Tai būtų absurdiška.

    Ir dar, vyrai minčių neskaito tad jei reikia pagalbos- reikia ir prašyti ir niekad nepriekaištauti jei kas nepavyko "pagal mane"

    3
  5. 2017.11.27 15:12 (prieš 10 mėn.)

    asmeniškai aš tiek vyro pagalbos net nenorėčiau man padeda vyras tiek, kiek paprašau, kiek gali, nes labai daug dirba... bet vyrui keltis naktį, kai jam kitą dieną į darbą, aš tai net neleidžiu vyrui to daryti, nes aš tam ir esu dekretinėse, kad prižiūrėčiau ir rūpinčiausi vaiku pagrinde aš, o vyras šeimos išlaikymu gali keltis savaitgalį, kai ne į darbą, bet nejaugi taip sunku vaiką yra auginti, kad vos ne 2 žmonės turi išeiti iš darbo ir jį auginti? mano nuomone, ta moteris tinginė gal? nu nežinau... o mano vyras tai sakyčiau kiek būna tikrai užtenka ir tikrai nėra labai ten įsijautęs man padėti aš tikrai pati viską suspėju per dieną ir vaikų auginimas nėra nei našta, nei sunkus darbas, tik norėtųsi kartais sau daugiau laiko turėti, bet vaiką auginti yra lengva, tikrai tiek pagalbos iš tėčio nereikia jeigu mano vyras pradėtų iš darbo važinėti, galvočiau, kad kažkas jam negerai ar galvoja, kad aš tokia niekam tikusi, jog vaiku negaliu pasirūpinti? man tai neatrodo normalu, toks perdėtas rūpinimasis... bet tikrai esu už tai, kad vyras prisidėtų prie rūpinimosi vaiku, jo auklėjimu ir pan., bet pagrindinis vaidmuo vistiek yra mamos

    2
  6. 2017.11.27 16:00 (prieš 10 mėn.)

    Ci neina kalba apie vyresni amziu kai jau auklet reikia, tada maziau mamos fizinio kontakto reikia ir tikrai legviau jau ir mamai vienai prasisukt. Bet asmeniskai as pirma menesi karta per nakti pasisiulius vyrui atsikelt nebuciau atsisakius. Vis delto jam tik diena dirbt nakti ilsisi. O mamai toks ir poilsis kai po n kartu reikia keltis maitinti. As net pamenu kol neipratau i rezima nauja net nemiegodavau tik is pervargimo kiek pavykdavo nusnust. Aisku cia pirmagimis su antru butu lengviau gal. Bet viena tai 100 proc sutinku kad mamai svarbus palaikymas. Pamenu vaikui diegliai baisus prasidejo kai buvau viena ir niekaip nenumalsinau patikekit maniau pati greiciau mirsiu. Kol vyras pabego is darbo palaikyti.

    3
  7. 2017.11.27 16:22 (prieš 10 mėn.)

    channele parašė:
    Ci neina kalba apie vyresni amziu kai jau auklet reikia, tada maziau mamos fizinio kontakto reikia ir tikrai legviau jau ir mamai vienai prasisukt. Bet asmeniskai a…

    man tai kuo vaikas didesnis tuo su juo kaip tik sunkiau, nes mažas tik pabunda, pavalgo, pažaidžia minimaliai ir miega toliau, o su didesniu reikia daug užsiimti, jis reikalauja daug dėmesio, daug priežiūros, visur lenda, dar saugoti reikia jį, kad neužsigautų ir pan., kol mažas kaip tik lengva, man tai aplamai nesunku, kad ir vienai su vaiku susitvarkyti ir pagalbos iš vyro tiek daug nereikia, bet gal dėlto, kad sesės vaiku rūpindavausi labai daug prieš savo turėdama, tai gal tos praktikos ir kantrybės daugiau turėjau, nuojautos, nežinau o vyras, jeigu maitini krūtimi, ką jis tau gali padėti? man atrodo, niekuo man gal gimus vaikui, kol buvo mažytis pravertė, jog vyras valgyt padarydavo, kavos išvirdavo ir tiek bet kiekvienai mamai reikia skirtingai tos pagalbos iš vyro, aš kai pripratus viską pati pasidaryti, tai man ne problema jau nieko beveik pasidaryti, matot, mamos dar prisitaiko ir prie to, ką jai tas vyras gali padėti ir pasiūlyti, kadangi vyras mano daug dirba, tai aš absoliučiai viską ką įmanoma pati pasidarau, kad tik jis praleistų daugiau laiko su šeima ir man tai nėra nei sunku, nei ką

  8. Mažylis <3 2 m. 1 sav.

    2017.11.27 18:53 (prieš 10 mėn.)

    Aneliuke parašė:
    asmeniškai aš tiek vyro pagalbos net nenorėčiau man padeda vyras tiek, kiek paprašau, kiek gali, nes labai daug dirba... bet vyrui keltis naktį, kai jam kitą dien…

    Tik nesupykit, bet matosi, kad neauginot 'kieto riesutelio'. Man tai kuo didesnis, tuo lengviau. Nes mazas ne miegojo valge ir kakojo, o klyke, verke ir isvien zinde mazdaug iki 5 menesiu. Man dangus su zeme maisesi, nezinojau diena ar naktis, per menesi 20kg numeciau, nes praktiskai badavau, nes buvau isitikinus, kad nuo mano maisto vaikui diegliukai, eidama i siena atsitrenkdavau, nes jau nuo miego trukumo pusiausvyros neislaikydavau. O vyras nepadejo, nes miego norejo ligoninej gulejom del to verkimo, stebejimui pagulde ar viskas ok vaikui. Nakti niekaip nenurimdavo, miegodavau ant saves pasidejus, niuniuodavau, supuodavau, white noise leisdavau, prie kuno glausdavau ir mane ar kitas mamas kurios ta patyre vadinti tingine??? Man buvo beprotiskai sunku ir as dirbau juodai.

    16
  9. 2017.11.27 19:33 (prieš 10 mėn.)

    irasirt parašė:
    Tik nesupykit, bet matosi, kad neauginot 'kieto riesutelio'. Man tai kuo didesnis, tuo lengviau. Nes mazas ne miegojo valge ir kakojo, o klyke, verke ir isvien zind…

    Jusu atveju tai nevadinciau jusu tingine, bet jau kaip taip sunku tikrai neteko man girdeti tokiu atveju savo aplinkoje bet as komentare paklausiau gal ta mama labai tingi? Bet kiekviena mama sunkuma traktuoja vienaip, as buvau pasiruosus kad visaip gali buti, mano vaikas buvo is tu, kurie labai mazai miegojo, tad daugiau laiko reikejo su juo uzsiimti bet del to tingumo as paklausiau, kadangi zinau toki atveji tevu, kurie abu nedirbo ir vaikas buvo nepriziuretas, pampersas tas pats atrodo visa diena, rubeliai nesvarus, net berdavo vaiko veida, nes veido normaliai tie tevai nenuprausdavo, esu pasakiusi ir konfliktavus su ta seima, net gydytoja yra jiems pasakiusi del vaiko neprieziuros, bet pakeite jie gydotoja ir tiek, tai as ir pagalvojau gal cia tiesiog tingiu apsileidusiu zmoniu toks vaiko auginimas, o ne visi tokie

  10. 2017.11.27 19:39 (prieš 10 mėn.)

    Tik del 'kietu riesuteliu' auginimo dar pasakysiu, pazistu viena mama, kuri visa laika sake kaip sunku auginti jei vaika, 5 metu, kaip kitoms mamoms lengva ir pan, kaip joms pavydziu, pamaciau kaip ji elgiasi su tuo vaiku, kaip ji popina, lepina, viska jam leidzia, o jis elgiasi tikrai nenormaliai, krenta ant zemes, jeigu negauna saldainio, klykia istisai, tai tokia motina mano nuomone yra tingine visiska, kuri neaukleja savo vaiko ir dievagojasi kaip jai sunku vaika auginti, o kitoms lengva

Žinutės parašytos:

Naujas komentaras
Skelbimai
10,00 €
39 | 25,3 cm | 5½ - 6
8,00 €
27 | 17,0 cm