2017.12.15 23:04 (prieš 8 m.)
Kas rašo, kad mama tinginė, nes vaiką augint lengva - sveikinu
Pas mane du. Dukra yra labai stipri asmenybė, ji nuo pirmų dienų žino, ko norį, ir įdės VISAS pastangas, kad tai gautų. Be to ji labai jautri ir ypatingai įsiskaudina jei kyla grėsmė jos orumui (pvz. nusprendė apsimauti kojinę, bet nepavyko iš pirmo karto). Pirmi trys mėnesiai ne tai, kad per rūką - aš jų nelabai pamenu, tarsi košmaro. Bet paskui nepasidarė ypatingai lengviau. Jai augant, ji pereina skirtingus etapus ir kaskart mums su tėčiu tenka ieškoti būdų kaip dabar reaguoti ir kaip jai padėti. O sūnus gimė absoliuti priešingybė. Nuo pirmų dienų valgo, miega, kakoja ir pats sau įdomus. Atimk iš jo žaislą pradės verkt, bet po dviejų sekundžių ras kitą ir toliau žais išsišiepęs. Užvakar sesės darželyje viena mergaitė bėgdama pro šalį maniškiui gerai kaukštelėjo kakta į kaktą. Mažius tik susiraukė, pasižiūrėjo į mane, ar mačiau kokia kiaulystė nutiko ir toliau ramus kaip belgas sėdėjo. Aš net nejaučiu kaip jis auga. Kai dukrą priduodu į darželį aš su mažium galiu bet ką pasidaryt tarsi viena namie būčiau
Abu yra tų pačių tėvų vaikai. Su dukra per nėštumą 5 mėn jau buvau dekrete ir mane popino lepino visi, buvau absoliučiam relakse. Su sūnum nėštumas buvo komplikuotas, turėjau savo paturbintą dukrą ir dar daug streso dėl šeimyninių aplinkybių. Tarp vaikų skirtumas tik 1,5 metų, tad labai stipriai subręst su vyru nespėjom. Be to, su dukra visdar mums labai sunku abiems, o sūnus jokių problemų nekelia. Tad prisiimti laurus, kad įgavom patirties ir į viską žiūrim paprasčiau irgi nelabai galim. Na taip, su antru turim patirties ir jau nebebėgam supanikavę pas daktarę dėl snargliuko ar pan.
Kiekvienas vaikas yra skirtingas. Mamos taip pat. Viena augina ramų vaiką ir jai sunku. O kita porą paturbintų turi, bet jos vidinių resursų pakanka neišprotėt. Tad vertinti kitą mamą pagal savo asmeninę patirtį, tai tas pats kaip varlė vertintų visus (ir sraiges, ir karves, ir gandrus, ir kt.) pagal savo patirtį ir sakytų, kad ana tinginė, ta bebalsė, o šitas kanibalas
O dėl vyro, tai mūsų tėtis yra lygiavertis mamai. Atsisakius mp jis net tampa svarbesnis. Kai esam namie abu, dukra ant puodo sės, valgys, miegos, rengsis ir t.t. tik su tėčiu. Ir jis vaikais pasirūpina taip pat gerai kaip aš. Kai paklausiu jo kam naktį keliasi, kai ryte į darbą, tai visad juokias "O tu rytoj visą dieną ruošies spa sėdėt? Maniau dirbsi mama..."