Žindymo idealizavimas

«1 23

Hmama

H 1 m. 4 mėn.

H 6 m. 2 mėn.

2026.02.07 10:50 (prieš 2 mėn.)

Viltis1 parašė:
Dabar laukiuosi, nežinau kaip kas pasikeis kai pagimdysiu bet kol kas visai nesuku galvos, jei pavyks žindyti valio, tai darysiu iki pusės metų tikrai ne ilgiau nes…

Panašiai galvojau ir aš, kol neturėjau vaikų. O 6 mėnesių kūdikis dar nevaikšto, tik moka sėdėti dažniausiai, ir tai nebūtinai ir maikes tikrai nepleso

Moniqs

Benjamin 3 mėn. 2 sav.

Liucija 3 m. 2 mėn.

Anna 5 m. 4 mėn.

Elisabeth 7 m. 11 mėn.

2026.02.25 16:39 (prieš 2 mėn.)

Kad nuo 6 mėn. Nebežindysiu ir aš sakiau kai pirmos laukiausi ;D visas iki min. 2 metų žindžiau..

Dabar situacija tokia, kad pirmą mėnesį negalėjau žindyti ir teko nusitraukineti pieną ir maitinti su buteliuku tai ačiū bet ne! Dabar galiu žindyti ir tikiuosi, kad daugiau nebereikės grįžti prie buteliuko. Žindymas nors ir skausmingas (bet tik pradžioje) yra pats patogiausias būdas maitinti. Motinos pienas yra geriausia vaikui (neginčijamai) + nemokamai. Kas gali būti geriau?

Motinystė yra auka dėl vaikų, nereikia tikėtis, kad pagimdžius gyvenimas bus toks koks buvo. Reikia ieškoti būdų prisitaikyti prie naujo ritmo, naujo gyvenimo.

Niuni

Cukriukė 3 m. 3 mėn.

Sausainiukas 9 m. 5 mėn.

Pyragėlis 10 m. 6 mėn.

2026.03.04 09:25 (prieš 1 mėn.)

Aš niekad nebuvau sudievinusi žindymo. Sudėjus visų mano trijų vaikų žindymus, žindymo stažas nemenkas 7 metai.
Su kiekvienu vaiku, žindymo kelias buvo kitoks, pradžia kitokia, pabaiga kitokia, visos tos žindymo aversijos praeitos, reikiamos pamokos išmokstos, darytos klaidos ištaisytos.
Pažįstamų ir artimųjų rate turiu moterų kurios žindė ir tik mėnesį, visai nežindė, žindė 4 metus, maitino tik nusitrauktu pienu. Tikrai įvairi ir plati amplitudė. Nesmerkiau nei vienos mamos pasirinkimo. Neaiškindavau, nesikišdavau, prireikus pasidalindavau patirtimi, tik jei klausdavo duodavau patarimą, išklausydavau.
Esu vaikus žindžiusi įvairiose vietose, parke, kavinėje, paplūdimyje, lėktuve. Dėl privatumo pledukas ir tiek. Į kitas viešumoje žindančias mamas šnairai nežiūriu, jei jau akys susitinka draugiškai nusišypsau ir toliau gyvenu.
Gyvenimas būtų tikrai lengvesnis mamoms jei kiekviena iš mūsų taip elgtūsi, ta prasme gyventų savo gyvenimus ir nesikištų į kitų mamų reikalus, ar sakytų kad jų sprendimai yra blogi. Koks kieno reikalas kiek kuri žindė, per trumpai žindai - blogai, per ilgai - blogai, žindai kavinėje - blogai nes ko čia papus rodai viešumoje ane? Nors labai dažnu atveju moterys pačios prisidengia dėl privatumo.
Tokių gyvenimo mokytojų ir "ekspertų" pilni kampai ypač vaiko auginimo ir žindymo klausimais.
Mes visi nežinom kaip gyventi savus gyvenimus nes tai darome pirmą ir paskutinį kartą, tai kam aiškinti kitiems kaip jiems tai daryti?

Minimalistė

8 mėn. 2 sav.

5 m. 1 mėn.

6 m. 11 mėn.

2026.03.21 17:16 (prieš 1 mėn.)

Moniqs parašė:
Kad nuo 6 mėn. Nebežindysiu ir aš sakiau kai pirmos laukiausi ;D visas iki min. 2 metų žindžiau..

Atsiprašau, bet "auka" ir reikia prie to prisitaikyti? Siaubingas pasakymas. Gyvenau tokioj aukoj kai pirmąjį pagimdžiau. Žindžiau virš mėnesio ir man asmeniškai tai buvo kančia 🙂. Velniop ėjo visa psichika. Nekenčiau viso proceso, pykau ant kūdikio nes jis nori valgyt. Tai buvo skausminga. Visą laiką nerimavau dėl kūdikio svorio, netoleravo to ką valgiau (valgiau labai šventai) nuolat žviegė lyg skerdžiamas. Bijojau valgyt net tuos max saugius produktus, nes ir vėl bus blogai. Iš mano raciono su kiekviena diena šalinosi produktai kuriuos galėjau valgyt. Atrodė turėjau būt gyva vien ant vandens. Nuolatinis gulėjimas lovoj, nes tai valgo, tai žinda nusiraminimui. Deja, jokio nuostabumo tame nemačiau, gryna absoliuti auka ir realiai nesupratau kodėl. Žinau visus pliusus, pritariu, kad tai tobulas mechanizmas, sukurtas pačios gamtos ir nieko tobuliau už tai nėra, bet. Ir su mišinuku užauga sveiki vaikai. Mes neprivalom savęs aukoti, verkti naktimis ir rėkti į pagalvę kai tiesiog per sunku, bet gi būtina. Gi tik šventas mp. Ne. Vienu momentu nuspręndžiau, kad arba šoksiu nuo tilto arba mišinukas. Pasirinkom mišinuką ir tai irgi nebuvo lengvas pasirinkimas. Gyvenau saviplakoj ir norėjau prasmegt skradžiai į žemę. Tuo metu buvau aplinkoje kur buvo stiprus krutų kultas ir tokias kaip aš - neverteles, kurios negalėjo pasiaukot dėl savo stebuklo, mėtė akmenim. Vaikas alergiškas, galybės netoleravo, kol galiausiai išgyvenom iki 6 mėn ir perėjom prie paprasto ožkos pieno iš parduotuvės. Vienintelis pliusas visame tame buvo, kad jei jis žviega vėl, tai ne dėl mano suvalgyto produkto, o dėl netinkamo pm. Mieliau ieškojau to tobulo ir puikiai tinkančio, nei toliau daviau krūtį. Nepaisant visko, tai buvo mažesnė blogybė. Nustojau nekest savo kūdikio nes jis alkanas, nes jis neramus.
Nematau motinystės kaip aukos. Tai pasirinkimas su savo pliusais ir minusais, prie kurių prisitaikome. Bet motinystė nėra nuolatinis pasirinkimas kankintis dėl to didesnio gėrio (kuris, beje, turi ne tiek vargo ir kančios turinčią alternatyvą) ir galiausiai šokt nuo tilto.
Antrąjį vaiką žindžiau 3 dienas, gimus trečiai nuspręndžiau pabandyt vėl. Tai truko savaitę, nesijaučiu dėl to blogai. Pm maitinimo būdas geriausias mūsų šeimai ir tame nieko blogo. Fed is best.
Manau kiekviena pirmakartė mama turi išbandyti žindymą. Dėl savęs, kad ir kelias dienas. Net ir pabandyti perbristi tuos sunkumus, gal jie ne tokie dideli būtent jai? Tai iš ties labai patogu ir nuostabu leliukui. Tačiau, jei tai kančia su kuria "reikia" susigyventi ir mieliau jau norisi šokt nuo tilto, geriau rinktis pm. Laiminga mama = laimingi vaikai.