Kai paskaitau liūdna darosi, nežinau... Kiek negatyvo čia, blogų emocijų ir pesimizmo. Vaikai jūsų viska jaučia, visa neigiama energetiką. Poto gimus ir būna neramus, ir pan.
Vienoms pastoviai viska skauda, kitoms baisu kad vaikas smirdes ir kruvinas bus, kitos rezidentu bijot o dar kakleliu tikrinimai visa tai yra rožytes...
Galiu papasakot savo gimdymo istorija, tai kad buvau skatinama pusantros paros dėl preeklamsijos. Iki 2val nakties atsivere 4 cm, nuleido vandenis. Prasidejo visi saremiai ir pan. Sustojo veikla, nebesidare kaklelis nei kiek, pradėjo lašint lašelines skatinančias, atsisakė man kojos kad nei pakelt nei pajudint tuo labiau... Pasiprašiau epiduro puse 4, jis buvo nesekmingas ir ji dare 2 valandas... Ryte 8 pasikeite pamaina mano laimei budejo gimdymo skyriaus vadovas Kliučinskas, iškviete kita profesoriu Rimaiti padaryti netipini epidura su dozatorium, subego puse skyriaus, rezidentai ir dar belekiek žmoniu. Gydytojas buvo po prakaitais, nes pas mane stuburo išvis praktiškai normaliai nesimato fiziologiškai. Nurimo skausmai, bet vistiek koju nejaučiau... Pastate 3 lašelines, 3 kateteriai.. Nu ir ka nuo 9 ryto iki 17val kaklelis teatsidare iki 6cm. Padare echo, vaikutis pakeite pozicija ir lošes galva atgal, naturaliai nebučiau niekaip pagimdžius... Gydytojas bande apsukt(jausmas tikrai ne du pirštai)... Ir ka nepavyko... Pradejo man spaudimai kilti iki 180 tai ka Mane skubiai i operacine, sukviete visus... Profesoriai, ir pan. Operavo pats skyriaus vadovas. Kadangi buvo tas epiduras nejautra buvo silpnesne ir daug ka operacijos metu jauciau ka ten pjove ir ka siuvo... kentejau visus skausmus... tai ka kai isgirdau savo leliuko verksma po 37val kanciu tai zinokit buvo nesvarbu ar jis kruvinas ar jis purvinas ar smirdi ar pan... pragulejau renimaciniam puse paros, 4 dienas gulejau lovoj nei vaiko pakelt nei pamaitint normaliai nei i wc nueit normaliai nei atsistot... Ir kakleli skauda ir pjuvi... vaikas verkia, pieno nori... pats baisiausias jausmas mamai.. asaros byrejo, pieno nebuvo.
niekam nelinkiu sunkaus gimdymo.
palinkesiu daugiau pozytyvo, sveikatos ir linksmesniu nuotaiku. kol nepajauti to skausmo tikro tol atrodo kad viska suplanuosi, viskas atrodo baisu ir atrodo bus tobulas gimdymas ir viska suvadovausit.. taip nebuna dazniausiai
kai ateina tas momentas visas poziuris pasikeicia... ir tampa nebesvarbu visi materealus, estetiniai ir moraliniai principai... svarbiausia mazylis...
lengvu gimdymu mergaites ;)









