O aš papasakosiu savo pypliukų atsiradimo istorijas.Kaip jiems ryžausi. Kai pastojau su pirmuoju vaikučiu buvo netyčiukas,nes metai iki pastojimo sirgau agresyvia onkologine liga,nors buvo sakyta ,kad pastoti nelabai turiu galimybių tačiau pastojau,siūlė visi darytis išvalymą bet su vyru net negalvojom,tai buvo mūsų lyg stebuklas,visgi gyditojai įspėjo apie ligos sugrįžimą,maitinti mp neleido, kad nenusilpčiau,gimė mūsų aukselis sveikutis ir stiprus ,pati tik nusilpau nes 4 laipsnio plyšimas du mėnesius neleido sėdėti,bet aš pakanti skausmui ir po poros savaičių jau sėdėjau ,beja nepaklausius dar ir 6 paras išmaitinau mp,deja tik po viso to taip ir nebepakilau iš lovos liga norėjo atsinaujinti tad dar du blokus gavau chemijos ačiū d. Tiek užteko kad pasveikčiau,dėl per anksti sėdėjimo prisidirbau supūliavo gimda,daug komplikacijų,trurėjau tris gimdos operacijas ,kad pakelti ją,po to jau pradėjo kalbėti ,kad gimdą reikia imti laukan ,arba dar variantas pastoti nes tai padeda ją sutvarkyti,pasakius vyrui sprendimas buvo bandyti pastoti,nors jokių garantijų niekas neduoda ,kad viskas pavyks,po trijų nesėkmingų bandymų suplanuota gimdos šalinimo operacija rugsėjį ir baccc rugpjūtį aš nesulaukiu mmm ir štai dar ir dukrytė pakeliui,visą nėštumą meldžiausi bijojau,verkiau kad tik viskas pavyktų kad tik mums viskas būtų gerai,viskas ir buvo daugiau nei gerai ,nė vieno gresenčio ,o su sūnum jų turėjau 7,gimė mūsų princesė sveikutėlė ir man viskas gerai,sūnui tuo metu tik ką sukakę dveji metukai buvo,viskas ramu.Kai mažajai buvo pusantrų metukų ji buvo baisei nerami,aš pasijutau blogai vyras iškvietė greitają po , aš sužinau ,kad laukiuosi .Sumišau nes mes gi saugojomės (spirale),bet iškarto dar vienas smūgis kūju,deja šiam vaikeliui jokių galimybių išgyventi,nes jis prisitvirtino ne prie gimdos o prie gimdoje esančio auglio ,kuris piktybinis,ir vėl ašarų pakalnė ,išvalymas,chemoterapija ,žiaurūs skausmai ,besikaupiantys vandenys,vaikų ir aplinkinių akys lyg atsisveikintų,ligoninės ,ir viltis turi būti vien dėl vaikų viskas gerai.Taip ir buvo vaikų vyro tėvų pagalbą aš įveikiau antrą kartą vėžį,tik praėjus penkiems metams po jo aš galėjau tikrai sakyti kad pasveikau,dar po penkių metų jaučiuosi super,atlieku visus tyrimus genetinius atsakymas liuks, viskas puiku atsikartoti niekas neturėtų tik taip ir nepavyko įveikti tos mažylio netekties kol nesusilaukėme pagranduko,tyrimus darausi vos ne kas mėnesį nors ir nekompensuoja ,bet sakome tvirtai gyvenimas yra NUOSTABUS nes viskas yra gerai,esu sveika ir visi sveiki ir visi laimingi.Taip va mamos gal aš ir savanaudė sakykit ką norite bet nieko nėra geriau nei turėti vaikų ,būti mama,kad ir po tokių negandų.