2018.03.21 13:33 (prieš 8 m.)
Tarp mūsų su seserim 8 metai skirtumas, tai nei vaikystėj, nei paauglystėj beveik jokio bendravimo kaip sesių nebuvo. Dabar man 33 m, o jai 25 m. Norim bendraut, bet požiūriai į viską prasilenkia. Aš jai veikiau kaip antra mama. Šiaip vaikystėj buvo pikta, kad nuolat sesę su savim vedžiotis turėjau ar lauke vežiotis vežimuke. Pamenu, tik užmiega, pasistatau prie smėlio dėžės su vaikais žaist ir ką mano sesė jau rėkia, vakarais migdyt reikėjo, kol supi, tol miega...tėvas dirbo užsienyje, tai mamai pagalbos reikėjo, buvau aukle, O paskui visur kur eidavau turėdavau mažę vestis. Tėvai norėjo be vaikų pabūt, o nesuprato, kad man vaikystės reik. Nors tėvai kitaip auginti, jiems atrodė, kad vaikas namie turi turėt daug pareigų ir darbų, o pramogos po visko, bet vaikams taip lakstyt ir žaist noris...šiaip kai paskaitau mamų mintis, kad va pirma jau dičkė, tai padės augint...auginkit patys savo vaikus, ne vaikai juos augint turi, o pagalba turi būt minimali. 8-10 metų tarp vaikų retai pasiteisina, na, logiškai galvojant juk fizinė ir psichinė raida skiriasi, pomėgiai ir galimybės skiriasi. Planuot nebent 3-5 metai skirtumu, kad pirmas būtų pakankamai išmylėtas, bet dar besidomintis žaidimais su mažesniais vaikais.
bent jau 10 dpo sulaukit 
