Ka manote jus? ko reikia, kad vaikas uzaugtu geru ir doru zmogumi?
Mane irgi kasdien kankina sitas klausimas, kaip uzauginti ismintingus vaikus. Tobulu nereikia :), noreciau tokiu, kurie moketu teisingai pasirinkti, suklydus ir iskaudinus, garbingai prisiimti atsakomybe, gyvenime nebijotu buti tuo, kuo nori, klausyti ka kuzda sirdis. Nezinau kaip tai padaryti, juolab, kad netikiu, jog auklejimas yra kazkoks "veiksmas", kur atsisedi ir sakai: va, vaikeli, reikia daryti taip ir anaip, cia galima - cia negalima. Man atrodo, kad butent tas "su vaikais reikia gyventi" ir yra zmogaus formavimas, kada tu neprimeti taisykliu, kazkaip organiskai padedi atrasti rysi tarp veiksmo ir atoveiksmio. Aisku, lengva pasakyti, bet kaip tai padaryti
Mano mamiska patirtis dar labai trumpa, bet jau spejau suprasti viena dalyka - vis tik tie mazuciai zmogeliai jau ateina i si pasauli su savo morales jausmu, ir as net nezinau kokio dydzio itaka mes galim padaryti, turbut, minimalia. Pavyzdziui, mano dukra, kuri dabar tik keliu menesiu, spinduliuoja, kazkokia vidine ramybe, ir kai man jau nuo buities visai nuciuozia stogas, uztenka pabuti salia, ir ji kazkaip mane subalansuoja
Nesvarbu, kad tie kudikeliai fiziskai mazuciai, galbut, nelabai dar orentuojasi suaugelisku taisykliu raizgalynej, bet jie nera tusti lapai i kuriuos reikia surasyti teisingus atsakymus, jie lygiai tokie patys visapusiski zmones, emociskai intelektualus, tik dar nemokantis kalbeti, atpazinti ir valdyti savo jausmu ir minciu
Kaip pavyzdi galiu pasakyti, kad turiu drauge, kuri turi 4 vaikus, ir kaip pati sako, visiem vienodai buvo nubuciuotos dubces, bet visi toookie skirtingi, kad atrodo ne tie patys tevai auklejo. Tai stai puikus irodymas, kad vaikai yra asmenybes, kuriais reikia nebijoti pasitiketi, o mums tiesiog kelti sau tokius klausimus kaip sioje temoje, nepaskesti rutinoje ir buityje, ir ne auginti savo vaikus, o kartu su jais augti bei kartais ir is ju daug ko pasimokyti ( pvz: sunus lauke vis eidavo pro balas ir norejo taskytis, pirmas impulsas - suslaps kojas, susirgs, issiteps, tada galvoju, kokia nesamone, kad jam draudziu dziaugtis paprastais dalykais, tada pykstu kad namie nesusiranda veiklos, o vaiksto ir zirzia. Tai taip issitaskem abu po tas balas (aisku ejom po to namo, kad is tikruju nesusaltu
), kad pati neatsimenu kada paskutini karta taip smagiai leidau laika )