TV
Sveikos, labai įdomus sapnas ir diskusija įdomi 
Kaip užauginti vaiką doru žmogumi? Neužtenka kaip gėlytes palaistyti. Aš norėčiau pasakyti, kad geriausias dalykas vaiko auklėjime yra sąmoninga motinystė. Žinoti kaip kalbėtis su vaiku vienoje ar kitoje situacijoje, kaip pateikti informaciją, kaip apsaugoti nuo pavojų, kaip perteikti gyvenimo vertybes vaikui teisingai.. Visa tai reikia žinoti. Kitos mamos augina kaip širdis liepa, bet kartais tikrai tūksta žinių ir vaiko auklėjime/auginime daromos spragos kas vėliau auga ir būna sunku pakreipti gera linkme. Tarkime situacija: mama mato, kad vaikas nori liesti karštą orkaitę. Pirma mama pribėga, pagraso pirštu, pasako NE ir dar geriau nuveda į kitą kambarį, duoda veiklos, kad daugiau tokioje situacijoje vaikas nebūtų. Antra mama pasako NE negalima, labai karšta, tau skaudės, nusideginsi... - paaiškina kodėl NE. Ir trečioji mama sustabdo vaiką paaiškina kas karšta ir leidžia labai atsargiai pridėti ranką netoli orkaitės, kad pajustų karštį (aišku nepriliečiant karštos orkaitės).. Variantas paskutinis idealiausias. Antrasis variantas galbūt ir būtų geras, bet dažnai vaikui pasakius, kad skaudės, kad karšta jam nelabai suprantama kaip gali skaudėti kaip gali būti karšta. Juk kitą dieną buvo nekaršta, kodėl dabar karšta? Mama suteikia tik informacijos, bet be praktikos tai beveik bevertė informacija. Pirmu atveju mama apsaugo vaiką nuo pavojaus, bet nesuteikia galimybių vaikui išvengti pačiam pavojaus jeigu mamaos nebus šalia ar kitas asmuo nepastebės. Tadmama auklėja tik šia diena, bet nežiūri kas bus toliau. Čia yra pavyzdžiai, o gyvenime tokiųdalykų būna daug daug daug. Reikia žinoti kaip geriau šnekėtis su vaiku tarkime apie baimes, apie darželio adaptaciją, apie kažką draudžiamo, apie meilę apie viską viską. Neužtenka to kaip tėvai mus mokė, nes dažnai tai būna auklėjimas pagal savo tėvų stereotipus, ir tai nereiškia, kad žmogus užaugęs tapęs geru žmogumi užaugs ir jūsų vaikas toks pats.
Tad sąmoninga tėvystė yra labai labai svarbu.
Antras aspektas - šeima. Netiesa, kad šeimoje vaikas įgauna labai mažai gyvenimiškos patirties. NE. Šeimoje irgi verda gyvenimas.Vaikas mokosi spręsti konfliktus (kai tėveliai dėl kažko nesutaria), vaikas mokosi priimti kritiką (kai tėveliai ar sesutė su broliuku pasako pastabą vienas kitam), vaikas mokosi bendrauti, paguosti, vaikas mato kaip šeimojeparodomi jausmai (o gal nerodomi), kaip šnekama, kaip leidžiamas laisvalaikis, kaip valgoma, kokios nuotaikos šeimoje vyrauja pastoviai, ar daug šypsomasi šeimoje ir pan - viso šito vaikas mokosi nuo pat gimimo,o darželis/mokykla gali nebent pridėti kažko naujo, nes viskas kasgauta iš šeimos yra pagrindas.
Dar vienas aspektas - mylėk ir būsi mylimas. Rodyt savo meilę vaikui, pagarbą vaikui, vertinti jo sugebėjimus, išklausyti jo nuomonę kiekvieną kartą, žaisti kartu, daug kalbėtis,domėtis net ir jo mašinėle su kuria žaidžia ar nematomu draugu... visi tokie dalykai yra vaiko ir tėvų ryšys. Kuo jį tipresni tėveliai padarys tuo lengviau bus ateity, tuo lengviau vaikas eis per gyvenimą, nes jausis saugus, jausis stiprus, turės mažiau kompleksų, žinos, kad bet kuriuo atveju net ir labai baisiu atveju, gali kreiptis į tėvus ir už tai jie nebaus, bet patars ir pamokys, padės o gal net išgelbės. Kuo stipresnis ryšys, tuo daugiau šansų, kad vaikas nenusuks šunkeliais su draugais, nes jam bus žinomas geras pasirinkimas,o ne blogas, o jeigu ir nusuktų, visada žino pas ką išsipasakoti ištikus nelaimei. Tėvams. Ir už tai vaikas nebus nulinčiuotas.
Dabar tokie laikai kur pilna kompiuterių, planšečių, TV, telefonų, žaidimų internetinių ir pan. Visa tai labai atitraukia suaugusius nuo vaikų ir vaikus nuo suaugusiųjų. Tikrai matosi didelė problema. Vietoje to, kad tėvai pabūtų su vaikais laisvą valandėlę jie sėdi internete, žiūri tv, ar dar ką panašaus daro. Vaikams irgi daug įdomiau žaisti kelias valandas žaidimą nei tarkime su tėvais važiuoti į kaimą. Tai yra blogai. Tėveliai grįžta iš darbo, pavalgo, įsijungia kokį tai TV ar dar ką ir žiūrėdami, skaitydami šnekučiuojasi su vaikais. BEt tai nėra bendravimas, kadangi pagrindinis užsiėmimas tuo atveju yra TV, o ne bendravimas. Buvau nustebinta kai praeitą žiemą mes kiekvieną dieną po pora tris keturias net valandas su vaiku būdavom lauke, eidamo ant kalniukų čiuožti, bet kiek išeidavom tiek visada tušti kiemai, net tie patys kalniukai visiškai nenuvažinėti. Dar prieš penketa metų, septyneta tie patys kalniukai būdavo nubraižyti, vaikai negalėdavo apsidalinti kieno eilė dabar čiuožti, o pernai metais tuščia visą žiemą. Žinoma, per langus juk matosi kas TV žiūri, kas prie kompo, kas šiaip kimarina su telefonu.. Ir drįstu teigti, kad lygiai taip pat elgiasi tėveliai. O vaikai iš tėvelių ima pavyzdį.
Klausėte kaip skirti vaikui dėmesio kai grįžti vakare iš darbo, valgyt reikia pasidaryti ir pan... darydama valgyti ar skirdama tėčiui dėmesį galima įtraukti ir vaiką. Tarkime mušam kepsniukus, tai kartu muškit su vaiku, paprašykit paduoti miltus, lai maišo tešlą - vaikams įdomu tokia veikla kai patiems leidžia savivaliauti virtuvėje. Tarkim padarykit tešlą varškėčiams, o pats vaikas lai daro tarkime su formelėmisar be jų varškėtukus, virkiš ir su kokiu malonumu jie valgys savo pagamintus varškėtus... tai bus laikas praleistas turiningai su mama. Taip pat stenkitėsdaryti valgyti porai dienų, kad kitą dieną parėjus nereikėtų vėl iš naujo kažką gaminti dvi valandas. Taip būsite laisvesnė, galų gale ir pasidarius daugiau galima užsišaldyti, paskui greitai taupant laiką pasikepti, atsišildyti ir pan Su tėčiu laikas praleistas irgi labai svarbus. Kad su tėčiu pasibūti patarčiau vaikus migdyti anksti. 21.00 jau turi jie miegoti. Pratinkit prie tokio rėžimo, o tėveliai dar turi valandžiukę kitą laisvą kartu pasibūti Taipogi dažnai taip būna, kad sako tėveliai reikia mums abiems pasibūtų, bet kai jau būna vieni tie patys tėveliai kaip leidžia laiką? vienas prie kompo, kitas TV žiūri - va toks ir leidimas kartu bet atskirai.
Noriu pasakyti labai svarbu auklėti ne šia diena, nes visa tai ką dabar darome - viskas pasimatys ateity. Tas pats su valgymu - ką dabar valgom rezultatai pasimatys ateity. Tad valgykit ne bet ką
Daug tėvelių galvoja aj geras čia mano auklėjimas,bet kai pasiskaitai rekomendacijas, psichologų mintis kas ką iššaukia, kaip atsiliepia vaikui vienoks ar kitoks dalykas tai dažna mamytė susimąstytų, kad gal geriau pasigilins į motinystės peripetijas, o ne auklės taip kaip išmano Tai tiesesnis kelias link gero, doro žmogaus. Kaip minėjau labai svarbu šeimos aplinka. Jeigu vaiku vis kartosite, kad jis saugus, jo niekada nepaliksite, labai mylite, myluosite dažnai.... tai jis toks ir jausis - mylimas, saugus.. žinoma tai ir rodyti reikia, o ne tik kalbėti. Svarbu nemeluoti vaikui, svarbu nenuvilti. Kai mamytė ir tėvelis domisi kaip geriau pasielgti vienoje situacijoje ar kitoje tai susidaro bendras vaizdas kas yra teigiamas auklėjimas, taisyklingas mokinimas ir aišku ką tai duoda dabar ir ateity.
Motinystė, darbas, mokslai - viskas suderinama. Dabar buvo atliktas tyrimas kiek laiko per parą tėveliai skiria dėmesio vaikams be TV, pc, telefonų ir pan. Nakad grynas bendravimas, žaidimas būtų tik su jais be jokių pašalinių veiksnių. Na rezultatai tai tikrai liūdni, nes dauguma tėvų net valandos neskiria savo vaikui per parą. Vat tokių tėvų vaikai dažnai turi polinkį priklausyti labiaudraugams, labiau pasiduoda draugų blogai įtakai, labiau linksta prie neigiamų dalykų, labiau kompleksuoti, prasčiau sprendžia savo problemas ateityje, galbūt kiti gali būti itin savikritiški, sunkiai priima kažkokius staigius pakitimus gyvenime ir t.t. t.t. t.t.
Tad mamytės irtėveliai linkiu kuo daugiau bendrauti su vaikais ir domėtis vaikų psichologija, teisingu auklėjimu. Žinoma, nėra taisyklių kaip auklėti ir tada bus vaikas geras, bet yra patarimai, kurie tikrai padeda ir jeigu tėveliai ims domėtis tai jie aplamai susidarys bendrą vaizdą kaip reikia su vaiku bendrauti,kad jis eitų tiesiai ir drąsiai gyvenimo keliu, kad gerbtų tėvelius ir laikytų juos nr 1 nelaimėje arba laimėje..
Sėkmės!
Kaip tik turejom kazkada pokalbi su vyru. Mum svarbiausia, kad vaikas butu geras zmogus ir doras. O jei jis bus batsiuvys, o ne sekmingas vadovas, ir bus nuo to laimingas - busiu laiminga ir as. 
man vaiko auginimas vis dar atrodo kaip kazkokia meno rusis... reikia ir ziniu, ir igudziu, ir kurybingumo, ir kantrybes...
Atsipalaiduokit - viskas bus gerai ir apskritai, kitaip tariant - kaip šauksit vaiką taip jis ir atsilieps! Ir nesutikčiau, kad tėvai šiais laikais užmiršo vaikus - visokių tėvų yra visokių BUVO ir visokių BUS!!! O jeigu jums pačiai ir jūsų vyrui atrodo toks atgrasus darbas nuo 8 iki 17 val. (beje, yra žmonių, kurie gerokai blogesniu darbo grafiku dirba ir tas "nuos 8 iki 17 val." jiems atrodo idealios darbo valandos norint rasti laiko šeimai ir sau) - kelkitės gyventi į kaimą, auginkit bulves, kopūstus, burokus, melžkit karvutes ir t.t.- jūsų vaikai realiai galės matyti tėvelius dirbančius, galės jums padėti + kaime grynesnis oras, natūralesnis maistas ir t.t. 
