Sveiki, nusprendžiau pasisakyti apie šią ligoninę ir įspėti kitas. 😉
Šioje ligoninėje gimdžiau vasarį (prieš 9 mėn.). Patirtis gimdymo skyriuje buvo be galo šlykšti. Pati esu medikė ir puikiai suprantu kaip reikia dirbti su žmonėmis, o ypatingai su tais, kurie atsiduria ypač jautriose situacijose. Jeigu jūs moterys patiriate kažką panašaus ir tylite, verčiau netylėkite ir dalinkitės savo patirtimi. Aš ilgai dvejojau čia rašyti, bet sukaupiau drąsos, na o dabar mano "ideali" gimdymo istorija.
Į gimdymo skyrių atvažiavau su minimaliu gimdymo planu: jeigu reikia kirpti sutinku ir kad vyras nedalyvautų stūmimo procese. Tokių dalykų ir tikėjausi, daugiau nieko nenorėjau.
Gimdymui prasidėjus, buvo stiprūs sąrėmiai. Mano gimdymas buvo skatintas, tad sąrėmiai nebuvo tokie kokie būtų natūralūs, ten skausmas trigubai intensyvesnis (per 3 val. atsivėrė 7 cm). Akušerė uždėjo kardiotokograma ir rėkavo ko aš ramiai vienoj vietoj nepaguliu. Paskui vedė kateterį nesėkmingai, jis ant tiek neprofesionaliai buvo įvestas, kad aš pati jau norėjau sau jį įsivesti. Dėl didelio spaudimo, kateteris iškrito iš venos, o kraujo buvo daug. Buvau aprėkta kodėl išplėšiau kateterį nors to net nedariau. Paskui iš naujo įvedė kateterį ir vėl nesėkmingai, nes viskas ką lašino atsidūrė po mano oda, o aš skausmo nejaučiau ten, nes vienintelis skausmas buvo tik sąrėmiai. Didelį guzą pastebėjo tik po to kai pagimdžiau.
Ir spekit ką? Vėl rėkė po to ko aš nepasakiau, kad vaistai po oda bėga. Dar prie viso to, iš skausmo pradėjau vemti, niekas neparodė kur yra vienkartinis dubenėlis. Vėmiau į popierini maišelį kuri padavė man vyras. Ir vėl... buvom aprėkti kodėl indėlio nepasiėmėm iš spintelės.
NES TAIGI JIS TEN BUVO! Tarsi atvykę į skyrių turim žinoti visą spintelių turinį.
Mano "geriausio" gimdymo kulminacija buvo pats stūmimas. Visus tuos priekaištus aš pratylėjau, bijojau kažką sakyt. Net nerėkiau iš skausmų. Tačiau jau kai pajutau kad nebegirdžiu vaiko širdelės garsų - pratrūkau. Nusiunčiau vyrą, kad nubėgtų pakviesti personalą. Ta mano akušerė labai lėtai neskubėdama ir be galo nepatenkinta atsikėlė nuo sofos, kuri buvo su patalais (kaip įtaria mano vyras miegojo). Ji atėjo ir pasakė ko čia mes pergyvenam, viskas gerai ji tipo tą aparatą buvo pritylinus. Nors širdies dūžių garsas greit susilpnėjo ir jos net nebuvo palatoj! Gal nuotoliniu būdu sumažino garsus?
net juokinga... Pasakiusi taip ji išėjo. Po 5 min. ji ir daktaras staigiai įbėgo pas mane. Daktaras patikrino ir liepė jau ruoštis stūmimui. Vadinasi kažkas blogai vyko... o aš jau strese, kad vaikelis negyvas. Vyko stūmimo procesas, vyrui ji neleido eiti už durų. Galiausiai aš pati griežtai jam pasakiau, kad išeitų. Tai buvo mano planas ir mano tikslas. Jis išėjo, bet iš akušerės prasidėjo patyčios ir stūmimai ant mano vyro. Tai buvo be galo neprofesionalu.
Ačiū Dievui, vaikas gimė sveikas. Tačiau ar norėčiau šioje įstaigoje gimdyti antrą kartą? Tikrai ne.
Akušerės vardas - Roma. Jeigu ji pasitaikys jūsų kelyje praeikite didžiausiu spinduliu, nes manau jai laikas išeiti iš to darbo.
Ačiū visam kitam personalui, daktarui, kuris buvo puikus! Patologijos ir pogimdyvinis skyriai buvo tikrai be priekaištų!
Tikiuosi ši mano istorija neišgąsdins, bet manau apie tokius dalykus reikia kalbėtis.