Mamai reikia supratimo, kad vaiką augint reikia tam tikrų žinių, kurių mokykloje niekas nemoko. Reikia skaityt, domėtis, šviestis, nuolat ir augant vaikui vis labiau.
Vaikas yra Jūsų su vyru atspindys. Teisingai mamos sakė- vaikas rėkia, nes Jūs rėkiat. Jei nepatingėtumėt paskaityt knygų apie vaikų auginimą, sužinotumėt, kad:
- Vaikas padarys viską, kad gautų mamos dėmesį. Jis nesupranta, koks dėmesys yra geras, koks blogas, svarbu- dėmesys. Jei jis tampydamas užuolaidas sulaukia to dėmesio, jam jau geriau, negu buvo. Kokios išvados? Rimtai atsisėskite ir išanalizuokite SAVO elgesį. Ar žaidžiate su vaiku, ar skaitote knygutes, ar piešiate, lipdote, maudotės kartu, einate į kiemą, bendraujate su kitais vaikais? Ar kalbatės apie tai, ką patyrėte, ką pamatėte, at GIRIATE savo vaiką už kiekvieną nors ir nedidelį pasiekimą? Jeigu draudžiate- paaiškinkite, kodėl. Neužtenka sakyti- NEGALIMA. Nepamirškite savo pavyzdžio, vaikas Jus kopijuoja ne tik kalboje, bendravime, bet ir elgesyje.
- Vaikas auga sveikas per judėjimą, taip jis vystosi sveikai. Jei vaikas labai aktyvus, suraskite jam vietą ir būdą aktyviai šėlti. Gal tai galėtų būti žaidimai su kamuoliu, gal bėgiojimas kartu, kad batumas šokinėti, gal laipioti, gal triratukas, o gal kombinacija viso to. Tikėtis, kad vaikas pabus ramus kaip suaugęs, neverta, Jūs tiesiog naivi. Jūsų pareiga išmokyti, kad aktyviai dūkdamas privalo saugoti save ir kitus vaikus, privalo būti mandagus ir "nesugriauti" namų.
- Berniukams kalba vystosi vėliau negu mergaitėms. Taip nervuotis, kad dvimetis nekalba sakiniais - akivaizdus žinių trūkumas ir nenoras to žinoti. Pilnas internetas mamų, kurios guodžiasi dėl vaiko kalbos vėlavimų, tad netiesa, kad visos giriasi puikiai kalbančiais vaikais. Vietoj beprasmio savęs gailėjimosi ir verkimo, kad būtų ramiau, patikrinkite vaiko klausą- jei ji gera, jaudintis tikrai per anksti. Daugiau kalbėkite ramiu tonu ir aiškiais žodžiais su savo vaiku, ir jis pradės Jus kartoti. Jei tegirdi rėkimus, tai ką jis kalbės.
Atsiprašau, kad taip griežtai, bet man panašu, kad pasirinkote beprasmį savęs nurašymo ir gailėjimosi kelią. Vietoj to, kad ieškotumėt žinių, nusiraminimo ir kaip tvirta asmenybė imtumėt padėtį į savo rankas. Gal vertėtų apsilankyt pas psichologus terapijai, kad susidorot su vidinėm psichologinėm problemom. Nuoširdžiai sakau, vaikelio gaila.










