Nieko nesinori tik dingt toli toli

«1 10 1416 20 Kitas »

2016.08.06 23:29 (prieš 10 m.)

minime1 parašė:
o ko man isizeist? jau geriau busiu davatka, nei jusu bendraminte tada jau kazkaip izeidimas butu

Skaitau foruma ir nesuprantu tokiu pasisakymu kaip raso zosyte-Vilnius... nu jus rimtai???? isikibot i viena fraze spyris i sikna ir cia rasot jau kelintam puslapi, labai jau izeidi ponia jus uz kitus o as visiskai pritariu minime1 jums!!! Jusu visi zodziai teisingai pasakyti tiek del pagalbos tvarkantis su vaiku tiek del visu kitu minciu, o tos kurios ginat autore drisciau papriestarauti, reikia vaika ziureti o ne ja. Pagalvokit koks vaikas isaugs matantis tokia mama? Pati augau su labai griezta mama, kuri kartais ir musdavo be reikalo ir rekdavo taip pat. To pasekmes buvo pauglysteje, visada jai priestaraudavau mazai bendraudavau su ja ir tik pradejau daugiau bendrauti kaip negyvenau kartu. Galiu pasakyti tik tiek toka vaikas augs nelaimingas ir nesijaus mylimas. Noriu autorei palinketi susidelioti savo mintis, emocijas ir gyventi kitoki gyvenima

1

Gadriele

Angelėlis ❤️ 6 m. 1 mėn.

Lėlytė ;) 10 m. 10 mėn.

Kleckutis :) 13 m.

2016.08.06 23:47 (prieš 10 m.)

Beniauskiene parašė:
Skaitau foruma ir nesuprantu tokiu pasisakymu kaip raso zosyte-Vilnius... nu jus rimtai???? isikibot i viena fraze spyris i sikna ir cia rasot jau kelintam pusla…

Butent mama pirmiausia ir reikia ziureti, jei rupiniesi vaiku. Tik laiminga, sveika mama uzaugins vaika taip, kaip reikia. Nebent jus labai grieztos rankos salininke ir manot, kad is tokiu mamu vaikus reikia atimti ir taip juos isgelbeti. :hmmm:

2016.08.06 23:55 (prieš 10 m.)

akselandra parašė:
Paskaitykite dar kartą atidžiai pirmąją autorės žinutę tos, kurioms kyla dar klausimų kažkokių..

paskaiciau. as nekomentuosiu placiau, nes vel sulauksiu uzsipuolimu, kad netiesiogiai zudau zmogu. bet is to ilgo teksto man tik stringa zodziai : AS NORIU. As noriu kad mano vaikas kalbetu.... ir nei vieno zodzio, ka as padariau kad mano vaikas kalbetu, ar ka as galiu padaryt kad mano vaikas kalbetu ir klausytu manes. Man asmeniskai, tai viska apie zmogu pasako

3
2016.08.06 23:58 (prieš 10 m.)

orkeadre parašė:
Aciu,buciau tikrai isprotejusi jei ne vaikai,visada apkabina,pralinksmina,iskarpo sirdeles uzrase mamyte mes tave mylim,va ir dabar kaupiasi asaros...

Stiprybes Jums didziausios is visos sirdies linkiu!!!

2
2016.08.06 23:59 (prieš 10 m.)

Pervargimą nuo vaiko lengviausia paaiškinti fizinėmis priežastimis: nepakanka miego, nėra galimybių tinkamai atgauti jėgas – visa tai tiesa. Bet egzistuoja ir dar viena pervargimo priežastis – psichologinė. Būna, kad moteris jaučiasi tiesiog nepasirengusi tapti mama.

- Mama, neturiu ką veikti, – šaukia dukra.

- Papiešk, – nuvargusiu balsu siūlo mama.

- Nenoriu piešti, – sako dukra. – Aš neturiu ką veikti.

„Aš pavargau – galvoja mama. – Pavargau visą laiką galvoti vaikams naujus užsiėmimus, užiminėti juos, tvarkyti jų daiktus ir valyti stalus. Daugiau neturiu tam jėgų. Pavargau nuo šio vaiko. Noriu tiesiog atsigulti ir užmerkti akis. Kokiems trejiems metams.“

Mamoms ant pečių neretai užkraunamas iš perskaitytų knygų, televizijos laidų ir draugių pasakojimų girdėtas stereotipas, kad vaikas – tai nuolatinis džiaugsmas ir laimė. O juk ir nerimas, ir nuolatinis rūpestis – į tai rimtai jau nežiūrima. Todėl neretai tenka susidurti su emociniu nepasirengimu – buvo tikėtasi kažką gauti, o čia, žiūrėk, reikia tik duoti.

Kol mama neišsiskirs su savo iliuzijomis, kol nepereis iš infantilios pozicijos į suaugusiųjų – jai bus labai sunku. Lengviausia, žinoma, apkaltinti kūdikį, kad jis „visą laiką kažko reikalauja“, ar vyrą, „kad jis mažai padeda“. Bet juk tai, kad kūdikiui jūsų dėmesys reikalingas visada – normalu! Jis yra visiškai priklausomas nuo suaugusiųjų ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra.

Sveikas moters nuovargis yra pakankamai natūralus reiškinys, reikalas tik tas, kad infantilios mamos dėl to kaltina savo vaikus, o subrendusios ieško problemų priežasčių ir yra pasirengusios jas spręsti: „aš vėl neišsimiegojau, todėl blogai jaučiuosi, reikia organizuotis „parpiečiuką“.

Kur dingsta jėgos ir kada reikalinga pagalba

Daugiau ar mažiau sveikas vaikas iš esmės jokios ypatingos aukos iš mamos nereikalauja. Bet moteris dažnai pavargsta nuo savęs, persistengdama su noru būti „idealia“ mama ir viską atlikti tik puikiai. Ji prisiima pernelyg daug atsakomybės, be kurios, tiesą sakant, lengvai būtų galima išgyventi, ir negali sustoti – juk būtent tokia turi būti „gera mama“. Šis įvaizdis dažnai būna susijęs su tėvų šeima ir iš jos perimtas kaip scenarijus: „Mano mama taip darė, tad ir aš privalau.“ Arba kaip antiscenarijus: „Niekada nedarysiu taip, kaip mano mama.“ Jei žmogus neleidžia sau būti pačiu savimi ir visą laiką stengiasi būti kažkuo arba nebūti, jis praranda daug jėgų, pavargsta ir nenori sau to pripažinti. Lengviau galvoti, kad visa tai dėl kūdikio.

Savaime aišku, kad jei mama stengsis vienu metu atlikti kelis darbus, be to, kad ji yra mama, lengvai pavargs nuo savęs. Ta pati sporto salė ar papildomas darbas naktimis taip pat lemia fizinį pervargimą, tad labai svarbu gerai įvertinti savo jėgas.

Svarbiausia išmokti sujungti savo ir vaikų poreikių tenkinimą. Gyvenime visaip būna: suserga vaikas ar iškyla nenumatytų buitinių problemų... Tokiomis akimirkomis verta sau pripažinti: pati nebesusitvarkau – reikalinga pagalba. Žinoti savo ribas – tai adekvati ir brandi atsakomybė. Nereikia laukti pirmo nervinio protrūkio ar ligos – geriau pasirūpinti pagalba iš šalies.

Deja, kai kurios moterys nemoka ir nesugeba prašyti pagalbos. Kalbame visai ne apie kažkokią brangią auklę ar namų šeimininkę. Jei išsikelsite tikslus ir ieškosite – ką nors visada rasite. Visada galima paprašyti močiutės, krikšto mamoms, draugės ar kaimynės. Bet dažnai neleidžiame sau net apie tai pagalvoti ir taip patys iš savęs atimame teisę į normalų gyvenimą.

Kūdikis nekaltas

Kodėl taip svarbu, kad mama gerai jaustųsi? Todėl, kad kiekvienas mažas vaikas, jausdamas, jog mamai kažkas negerai, laiko save kaltu dėl to. Beveik iki penkerių metų vaikai mąsto egocentriškai. Tai visiškai normalus vystymosi etapas, kurio metu vaikas laiko save pasaulio centru, visa ko priežastimi. Jam labai sunku to, kas vyksta šalia, priežastis išvysti kažkame kitame nei jis pats. Todėl neretai vaikai kaltę dėl visų „pasaulio nuodėmių“ prisiima sau. Ir tėvai mažam vaikui – gyvenimo šaltinis, jie be nuodėmės, geriečiai. Taip mąsto ir mato vaikai.

Todėl mažyliui labai sunku, kai mama pradeda transliuoti jam savo slogią nuotaiką: „išeik“, „atstok“, „neturiu jėgų“, „tu man įgrisai“.

Ką daryti? Paprasčiausia būtų pasakyti, kad metas mamai užaugti, nes tai visiškai nebrandus elgesys. Tik, deja, greitai to padaryti nepavyks. Tačiau yra nemažai gerų knygų, šiais laikais gerai prieinama ir psichologinė pagalba. Svarbiausia – savo problemas spręsti ne vaiko sąskaita.

Žinoma, kad sunku atsakyti į klausimą – nuo ko aš iš tiesų pavargau? Juk tikrasis atsakymas mums gali ir nepatikti. Bet jei priimsime savo ribotumą ir ypatybes, išmoksime atitinkamai elgtis ir įdėmiau pažvelgsime, ką kalbame ir kaip elgiamės. Būsime atsargesni su savo reakcijomis. Dėmesingiau analizuosime tai, kas vyksta. Ir tai bus gerokai veiksmingiau, nei jaustis teisuoliu ir savimi neabejoti.

7
2016.08.07 00:05 (prieš 10 m.)

Gal pravers straipsnis sis ir manau kad pagalvos visos kas kuria puse ginat ir kaip yra istikruju... visos mamos pervargsta VISOS. Mes visos norim kuo geriausia savo vaikui, bet kartais neiseina taip kaip nori, tad nereikia ne vienos cia smerkti is pasisakiusiuju ir pulti kad viena puse teisi kita ne. Mums moterims yra visa gyvenima didziausios atsakomybes uz viska. Namus, vaikus, vyrus, artimus zmones, darbus ir t.t. taip jei mama nebus laiminga nebus ir vaikas laimingas. Bet mama nesistengia to nedaryti, ka mato jog pati daro blogai. Nzn ar cia kokia liga ar tiesiog pervargimas. Bet kokiu atveju reikia spresti esamas problemas ir nekaltinti nei vyro nei dar ko. Juk vaikai ne zaisliukai, jiems visko reikia ir dazniausiai is mamos. O del rekimu tai gali peraugti ir i smurta pries vaika cia faktas ir tik laiko klausimas kada tas gali ivykti. Manau autorei davem labai daug patarimu visos ir tegul jau ji pati sprendzia kas jai geriau ir priimtiniau

2
2016.08.07 00:07 (prieš 10 m.)

Beniauskiene parašė:
Pervargimą nuo vaiko lengviausia paaiškinti fizinėmis priežastimis: nepakanka miego, nėra galimybių tinkamai atgauti jėgas – visa tai tiesa. Bet egzistuoja ir dar v…

labai geras straipsnis. patiko!
2016.08.07 00:29 (prieš 10 m.)

minime, bet ar perskaitėte tą dalį apie galvos draskymą ir "išėjimą" iš kurio kelio atgal nebėra? Man asmeniškai tai ir rodo, kad žmogui reikalinga specialistų rimta pagalba, o ne internetiniai spyriai į šikną

Beniauskiene, žiauriai geras straipsnis! Gal galėtumėte nuorodą numesti?

O jeigu rimtai, tai susidaro įspūdis, kad viskas kyla iš autorės vidinių kompleksų (na nelengva turėtų būti anksti likus be tėvų). Ypatingai ryškus "ką žmonės pagalvos?" (mano vaikas dar nekalba - ką žmonės pagalvos? Arba situacija parduotuvėje su vyru, kuris neva tai juokėsi iš jos vaiko kalbos, nors man atrodo, kad čia tik mamai taip pasirodė). Paprasčiau tariant - vaikas neatitinka jos lūkesčių. O iš kur tokie lūkesčiai kyla - čia jau tik specialistas gali išsiaiškinti (žinau ką kalbu, esu praėjusi dvi psichoterapijas).

Mamos, kurios sakote, kad reikia gelbėti vaiką. Sutinku. Bet o kaip tai padaryti neišgelbėjus visų pirma mamos, m?

1
2016.08.07 00:34 (prieš 10 m.)

akselandra parašė:
minime, bet ar perskaitėte tą dalį apie galvos draskymą ir "išėjimą" iš kurio kelio atgal nebėra? Man asmeniškai tai ir rodo, kad žmogui reikalinga specialistų rimt…

sakiau kad nekomentuosiu placiau.... tiosiog. bet viska puikiai zodis i zodi perskaiciau ne karta ir ne du, savo nuomones, jusu patarimu dar kart perkaicius, nekeiciu.

1
2016.08.07 00:44 (prieš 10 m.)

bet kuriuo atveju, nežinau ar ne tuščiai mes visos čia tą savo nuomonę reiškiam, gal autorė čia jau nebeateina, nes tylu...

2