2021.05.24 21:36 (prieš 5 m.)
coliuke21 parašė:
Pavydžiu draugem , kurios laimingos, turi normalius vyrus , jokiom depresijom neserga, gali darbus palaikyt. Nu as nezinau vat kodėl man taip.
Žinot ką, aš turiu nuostabu vyrą, nuostabu vaiką, nuostabius tevus, gražią vaikystę, išsilavinimą ir depresiją. Liga nesirenka. Todėl kelkit šikną nuo sofos ir eikit judėt ir ieškot išeities. Užteks savęs gailėt. Darykit gyvenime kardinalius pokyčius ir nepasiduokit po pirmos panikos atakos.
Va jus man įvaret baimę visiškai nelogiška kad man gali prasidėti menopauzė (30m) dabar jau 😄 noriu dar vaikų net ne šiais metais. Ir var neseniai po panikos priepuolio. Uzmigdziau savo kūdikį, ir nusprendžiau kad panikai aš nepasiduosiu ir hormonų nesitirsiu, teks gyvenimą priimti toks koks yra.
Bet tikrai šiandien tokia sunki diena buvo, norėjau tik verkti po antklode. Vietoj to ėjau su vaiku į parką, susitikau su drauge, gaminau skania vakariene, pazaidziau su vaiku ir eisiu va dabar tęsiu namų kapitalinę tvarka 😄 nes man tai suteikia ramybės. O galėjau visa diena pragulėti. Vyras būtų su vaiku pabuvęs, šiandien išeiginė. Bet nusprendžiau sąmoningai kad aš galiu ir judu į priekį. Ir ieškau tame tarpe ir sprendimų kurie padės man ne tik šiandien bet ir ilgalaikėje perspektyvoje. Taip kad nepavydekit tom savo draugem su tais tobulais vyrais, nežinot kokias kovas jos kovoja viduje (ar nekovoja). Jei paklaustumėte nors jo nors apie mane niekas jums nepasakytu kad man depresija, nebent tik mano vyras.