Sveikos,kazkiek skainejau sia tema. Pas mane tik is dalies panasi situacija kaip pas temos autore.
As taip pat turiu nuosava buta, kuriame gyvename, dirbau ir tikrai neblogai uzdirbau. Vyro man tikrai nereikejo kad prisiglausciau po sparneliu.Esu viskuo apsirupinusi ir visiskai nuo vyro finansu nepriklausoma.Po gimdymo 3 sav buvo gyvenimo sumaistis, nuo pat pradziu vyra traukiau i vaiko prieziura, kad ir kaip jis priesinosi.Kaip autore rase kad viska paliekineja, tai su juo buvo tas pats, bet as niekada neringdavau, dar praeidama paspirdavau. Kitas zingsnis buvo, kad kelis sestadienius reikejo egzaminus laikytis specialiai paskambindavau mamai ir pasakydavau kad ji netures laiko sestadienias paziureti vaiko. Tai tekdavo buti vyrui, o gryzus as ji dar aprekdavau ka dares kad valgyti nieko nera. Sitai viska dariau specialiai, kad ji itraukciau i bendra seimos gyvenima, kad negalvotu, kad as kiauras dienas guliu lovoje irneturiu ka veikti. Dabar viskas puiku, viska susitvarko, man nepriekaistauja jeigu buna ir betvarke(vaikas ropineja tai pilna zaislu), gryzes is darbo uzsiima ir su vaiku ir isleidzia mane i parduotuve, bet.... man vel kazkas netinka, dabar lyg per mazai demesio man paciai... Paziurejus is sono tai jis man to demesio skiria tikrai daug. Pusrycius padaro, pasitinka su buciuku, islydim teveli i darba nubuciuoja abudu, per diena skambina kelis kartus, gryzta ant pietu vel nusibuciuojam, vakare kai gryzta vel taip pat), rodos demesio skiria nemazai, bet dabar as prie jo kabinejuosi del to.(pasakiau kad meiluzi susirasiu)
Ir visdelto padariau isvada kad tas sedejimas namie, ta rutina rauna stoga, kad kol sedesiu namie tol ir kabinesiuosi prie vyro. Nes gan ilga laika dirbau didziulemia kolektyve, tikrai smagus zmones buvo, o cia staiga uzsidarai tarp sienu, aisku iseini kazkur, bet vaikas tikrai riboja, as daug dalyku atsisakiau del vaiko.
Mano atveju tas stabilumas gyvenime ir finansine nepriklausomybe taip pat maiso koja seimyniniam gyvenimui, nes man tai vos ne pagrindine priezastis palikti vyra kuris mane erzina vis tai kazkuom.
Beto pasikalbejau su vyru, as jam visada tiesiai sviesiai pasakau ka mastau. Tai jis man pasake kad pavargo, gal man ir atrodo kad jis taip pat nieko neveikia bet ir jam sunku ir ji slegia nors ir mazos bedos ir dabar mane puikiai supranta. Taigi manau kad nuo vyro dar nebegsiu, dar lauksiu kol vaikas pauges, bus savarankiskesnis, kol pati grysiu i darba ir pakeisiu aplinka. Manau nuo jo spesiu pabegti, bet dabar svarbiau vaikas, jam reikia abieju teveliu.
O temos autorei, tai Jus meginkite su vyru kalbetis, isakykite savo norus, nes jeigu nieko nesakysite ir nedarysite, vyras nesikeis ir liks kaip lik, cia tik Jus savo nervus gadinsites. O jeigu pasakysite, blogiausiu atveju jis gali jus palikti, tai manau tik padarytu siokia tokia paslauga jums, nebereikes paciai sakyti kad kraustytusi lauk.