Vyro elgesys skaudina (komentarai dėl priaugto svorio)

«1 5 8 911 Kitas »

girgir

10 m. 1 mėn.

2018.05.14 14:12 (prieš 8 m.)

:)) o man iš vis labai įdomu, tas toks laimingas laimingas gyvenimas:), kas tai yra?
Aš tokio nežinau, jis man banguotas...
Vaikas serga, aš nelaiminga, vaikas spjauna košę ir nevalgo, nesu tuo patenkinta ir pan. saulė šviečia, šilta, vaikas juokiasi, man smagu...
Esu laiminga tuo, kad sąlyginai esu sveika, ir turiu savąjį mažių užauginti geru žmogumi...tame yra prasmė ir tai daro mane laiminga :), bet tai nėra nuolatinė būsena...

Ir tikrai nemanau, kad žmogus turėdamas labai daug daug to svorio esa laimingas, (čia ne autorei), taip diskusijai tik.
Kita labai gal nelaiminga, kad neturi krūtinės, na nedavė jei Dievulis, bet va vyrui reikėjo to biusto, tai ji dėl vyro ir "užsidėjo", na plastikos chirurgas padėjo ir pan., bet ar moteris laiminga nuo biusto didesnio(jei dar kokia įdelę meistras ypynė, vienas C kitas D...), jei tik vyro įgeidi išpildė...
Bet jei moteris jaučiasi, kad bus tikrai laimingesnė: kai nusilakuos nagus, ar pasidažis plaukus, tiesiog net stotas pasikeičia, akis sublizga, (na psiche - psichika veikia kūną, o kūnas veikia psiche) na ir po to skalpelio jei mačyja, tai kodėl gi ne, jei tai iš depresuchos iškelia...kodėl nesigražinti, jei toks poreikis yra ir pan. ir galimybės. Jei tai padeda, tai pirmyn...
.....
Kažkoks cinkelis išvaizdoje turi būti, draugavau su vyruku, taip, norėjau pažinti labiau, kaip asmenybę, žmogų, gal kas išsirutuliuos, pamilsiu ir pan... Bet supratau, na netraukia fiziškai: ūgio nedidelio, pečiai siauresni nei mano, balsas labai labai plonas, ir dar manieros moteriškos vis išlisdavo, ir vos pagalvojau apie vaikus, tai "nupurtė", nesu graži, bet sakiau "kitas"...ir manau, kad vidinės savybės jau to nebūtų įtakoje, nors būtų viduje "gražuolis",turtingas, protingas, bet to nebūvo.
Dabar, gal kitaip dar žiūrėsiu į žmogų...

2018.05.14 14:25 (prieš 8 m.)

gabijuks01 parašė:
Pirmiausiai tai autore klause ar perdetai reaguoja ar jos vyras is tiesu ja menkina negraziai kalbedamas. Ji neprase patarimu.

Nuo kada nuo sporto ir sveikos gyvensenos žmonės isdziusta???? tai kad nuo sporto uzpakali gali uzsiiauginti, kojas stambiais.. Jei ne sportas tai būčiau kaip vokišką nugarine, lenta kitaip sakant..

3
Šilo_uoga

2018.05.14 14:31 (prieš 8 m.)

gabijuks01 parašė:
Pirmiausiai tai autore klause ar perdetai reaguoja ar jos vyras is tiesu ja menkina negraziai kalbedamas. Ji neprase patarimu.

Jo, tik pirmam poste autorė dar nepaminėjo, kad ji vyrui sako, kad jo nemyli ir nenori būti su juo. Tai jie abu vienodai nepagarbiai šneka vienas su kitu :))

2
2018.05.14 14:56 (prieš 8 m.)

Šilo_uoga parašė:
Jo, tik pirmam poste autorė dar nepaminėjo, kad ji vyrui sako, kad jo nemyli ir nenori būti su juo. Tai jie abu vienodai nepagarbiai šneka vienas su kitu :))

Va, apie ta pamirsau. Man buvo atejus saviskiui kazkokia nebemeile kai dukrytei buvo panasus amzius i autores vaiko. Tai buvo hormonai sujauke mano smegenia labai. Esu kazka negrazaus pasakius, bet jis saunuolis, sukandes dantis iskente, pratyledavo. Sugrizo meile su kaupu
Bet cia mano istorija. Autorei patarimas pasakius kad nebemylit ivardinti to nebemylejimo priezastis. Gal - man sumazejo meile tau, nes tu mane skaudini savo pasisakymais, man truksta tavo supratingumo, meiles, pagalbos namuose... Nzn, tik jus zinote tos nebemeiles priezastis. Bet kalbetis reikia ir atvirai ir be isteriju, ramiai.

Laime man kai vakare eidama gult galiu sypsotis. Per diena ir supykstu, ir kazkas iskaudina, sunervuoja. Nelaimiu atsitinka. Vaikas sergantis isvis pasaulio pabaiga. Bet atsigulus permastau uz ka esu siandien dekinga, pamatau kiek ta diena man gero dave ir as laiminga.
Minejau, kad kiekvienas savo laime turime, reikia ja surasti. As ieskojau nemazai rankdarbiu, kol radau kurie man teikia dziaugsma. Paskui jau net naktimis uzmigdzius vaika eidavau megautis ta veikla.. Tai prisidejo ir prie meiles vyrui grizimo. Kitai mamai sportas yra ta laime ir valio!
Bet tas absoliutinimas kad visiems turi buti vienodai tai man nepriimtinas.

1
2018.05.14 15:03 (prieš 8 m.)

girgir parašė:
:)) o man iš vis labai įdomu, tas toks laimingas laimingas gyvenimas:), kas tai yra?

O gal ne isvaizda to vyruko netiko, o bendrai ne ta jusu antroji pusele?
Nu tikrai yra vyru i kuriuos net nepasiziuri, bet kitos i juos ziuri. Tinka charakteris ir isvaizda. bet jusu pavyzdys del krutines , manau, netinka. Nes nu jei vyrui reikia krutines - jis jau is karto net neziures i moteri su maza krutine. O jei pamilo, tai vadinasi gali gyventi ir su maza. O jei pamiles su maza krutine moteri po kiek laiko pradeda reikalauti, lad pasididintu, tai man jau cia nepagarba

2

lapsa

11 m. 4 mėn.

23 m. 7 mėn.

2018.05.14 15:06 (prieš 8 m.)

Autores vyrui netinka jos kuno pokyciai,tai manau reiktu kalbetis abiem.na kiekvienoj poroj savi reikalavimai.jei man labai nepatinka kazkas, kalbuosi su vyru.negali poroje gyventi vien sau.reikia darnos supratimo,kad dziugintum vienas kita.laimingi tevai-laimingi vaikai.as taip manau.

Ideja

1 m. 9 mėn.

Mykolas 5 m. 4 mėn.

Jokūbas 7 m. 10 mėn.

2018.05.14 16:31 (prieš 8 m.)

Jeigu mano vyras man taip prikaišiotų kaip autorės vyras, man tikrai nepatiktų. Bet dar blogiau būtų, jeigu vyras pasakytų, kad abejoja ar mane myli... Apskritai išreikšta abejonė "ar dar myli" man būtų vienas blogiausių dalykų santykiuose. Tai žiūrint iš mano santykių suvokimo, abu vienas kitą neblogai skaudina.
Šiek tiek literatūrinio nukrypimo apie po nėstumo likusį svorį . Mano mamai po pirmojo nėstumo liko keliolika kg, po antrojo vėl ir taip po dviejų nėstumo susidėjo gerokai virš 20 kg svorio bagažas. vis girdėdavau jos pasiteisinimus, kad čia po nėstumo likę kg ir kad ji nieko negalejo pakeist, kad reikėjo prižiūrėt vaikus, dirbt, nebuvo kada normaliai pavalgyt ir t.t. Būdama 40 metų svėrė apie 90 kg. Atsimenu mama bandė laikytis dietų ir pan, bet jau blogi mitybos įpročiai buvo susiformavę, medžiagų apykaita sulėtėjus ir realių rezultatų nebudavo, keli kg "minus", po to vėl keli kg "plius". Šiandien mamai yra šiek tiek virš 50 metų nešnekant apie sveikatos problemas, kurios didele dalimi atsirado dėl turimo viršsvorio, ji taip ir nesusitaikė esu esamu svoriu. Tokie svorio priaugimai, kai per 9 menesius priaugama + 20 kg (lieka), nėra gerai, ir tuo labiau, kai moteris rūpinasi kūdikiu, jį maitina ir dar tuo pačiu dirba, naturalu, kad svoris turėtų kristi. Jeigu jis nekrenta nėra gerai ir tuo reikia rūpintis, tada kai dar yra laikas ir realios galimybės viską pakeist. Pirmiausia ne dėl vyro, o dėl savęs.

2018.05.14 21:16 (prieš 8 m.)

Aciu uz pasisakymus ir patarimus.
Bandau save nuteikti,kad anksciau ar veliau numesiu ta svori ir viskas bus kaip buvo anksciau. Netgi pati viena eidama gatve bandziau sau kartot ,kad esu jauna,grazi,sveika,turiu grazia dukryte,gera darba,namus,maisto ,todel turiu but laiminga ..
Is esmes bandau save pamilt tokia,kokia esu.Gal tiksliau pasakius priimt save kokia esu siuo metu.
Kas liecia santykius su vyru,tai nepagarba jam isprovokuoja jo zodziai ir veiksmai.Tas pats ir su jausmu atsalimu,juk po skaudziu zodziu tiesiog imi abejoti ka veiki su tokiu zmogum.
Istikro tai,ji visad labai stipriai mylejau ir turbut dar myliu,tiesiog siuo metu esu tokioj stadijoj kai arba visiskas dugnas arba atsispirt ir pakilt

fenix

30 m. 9 mėn.

2018.05.15 18:45 (prieš 8 m.)

girgir parašė:
:)) o man iš vis labai įdomu, tas toks laimingas laimingas gyvenimas:), kas tai yra?

Teisingai sakot, kad nežinot kas ta laimė - ką jūs parašėt, čia tik momentinės nuotaikos ir situacijos. Laimė nėra kokia nors narkotiška kaifo būsena nuolatinė Nei džiaugsmas nuolatinis Laimė yra jaustis pilnatviškai - t.y. savo vietoje, su savais žmonėmis. Problemos visokios būna vistiek, ir nesklandumai visokie - bet eini per juos kaip per iššūkius, kažką nuolat keiti, kažką nuolat planuoji. Laimė yra visas kelias, o visokios ten problemėlės ar džiaugsmai - tik jo duobės ar geros nuokalnės. Neturėti laimės - tai kaip neturėti to kelio išvis.

fenix

30 m. 9 mėn.

2018.05.15 18:59 (prieš 8 m.)

Berrycherry parašė:
Bandau save nuteikti,kad anksciau ar veliau numesiu ta svori ir viskas bus kaip buvo anksciau. Netgi pati viena eidama gatve bandziau sau kartot ,kad esu jauna,graz…

O kodėl bandot nuteikti, kad kadanors? Kodėl ne šiandien ir dabar imtis sveiko gyvenimo būdo? Tikslas išvis turėtų būti sveikata, judėjimo džiaugsmas, gera savijauta, savi hobiai (užimtumas vietoje užkandžiavimo) - svoris tėra tik šalutinis "poveikis". Svoris niekada nebus pakankama motyvacija, nes jis gali būti betkoks. Rūpinkitės savo kraujagyslėmis, savo cukraus lygiu kraujyje, savo hormonais ir savo metabolizmu ir šviesia galva (migrenų juk nesinori?). Ir kai GYVENIMO BŪDAS bus toks, kad visa tai būtų išpildyta - svoris pats bus toks, koks jums yra natūralus.

Aš pvz mielai lakstyčiau su 90 kg, jei fiziškai gerai dėl to jausčiaus. Kas tas skaičius? Kas ta išvaizda (ir aprangos stilius?). Bet deja su tiek neįmanoma būti sveikam ir gerai jaustis! Man visas gerumas pasimato iš to, ar aš galiu per pusdienį užkopti į kilometrinę viršūnę ir apsižiūrėti nerealią panoramą. Ar aš galiu pasibalnoti arklį ir joti valandą laiko intensyviai, nepadusdama. Ar aš galiu užkopti į 4 aukštą pasistriksėdama, o ne dūsaudama. Ar aš galiu 2 km nešti savo trimetį specialioje kuprinėje aukštyn į kalvą. Ar aš galiu pabusti ir dieną praleisti be galvos skausmo. Ar aš galiu ištverti darbo ir namų dieną be pakylančio kraujospūdžio. Jei ne - nebus man nei laimės, NIEKO nebus. Tai natūraliai gaunasi - jei aš viską darau, kad tą galėčiau - mano svoris bus apie 60 ir viskas. Tik va su lietuviška mityba labai nekažką yra. Jei valgyt kaip mamos/močiutės, tai ir būsim 'bobikės' pačios. Nes mes po daržus nesikapstom 14 valandų per dieną gi ania? Mes pastumdom vežimėlį. pavažinėjam auto, truputį pasišluostom namus - tai nesulyginama (kalorijų sudeginimu). Todėl mums reikia išmesti didžiąją dalį anglaivandenių, ir viskas pasikeis. Bet reikia ne "dietos" laikytis, ne kalorijas skaičiuoti - o apskritai pakeisti savo gyvenimo būdą, įsisąmoninti kas yra šlamštas ir jo į save nekraut kaip į šiukšlyną (o lietuviui miltai, cukrus ir bulvės yra esmė visko, egh). Reikia pamiršt formas (nu aišku reikia apsirengti nusipirkt, tai visai nepavyks gi pamiršt), kilogramus, kalorijas ir t.t. - ir tiesiog gyventi taip, kad gyvenimas būtų kupinas džiaugsmo. Džiaugsmą suteikia judėjimas ir naujos vietos. Įrodyta moksliškai - tai mums natūralu. Jei negalim ar nenorim judėt - jau blogai, kad ir kaip bandytume save mylėti per prievartą - reiktų padaryt viską teisingai, ir ta meilė sau pati veršis per kraštus ;)

O dietinės "džiusnos" dažniausiai nelaimingos, nes jų motyvacija neteisinga. Ne apimtys ir kg suteikia laimę - kaip ir rašiau aukščiau. Jei jos keliautų, bėgiotų, kopinėtų, plauktų - bet ką darytų - ir jaustųsi fiziškai puikiai - būtų ta laimė nori nenori :-o Tokia natūrali būsena, ir tiek. Mes nesam gimę žiūrėt į savo (plonų) fotkę ir dėl to jaustis laimingos