Klausimas: Ar myliu savo vaiką?

«123 4 Kitas »

aida_val

Rokas 6 m. 9 mėn.

Ignas 10 m. 9 mėn.

Linas 13 m. 8 mėn.

Jonas 16 m.

2016.06.21 13:55 (prieš 10 m.)

Norejau tiesiog palinketi stiprybes ir sekmes. Reikia truputi kantrybes, meile vaikui atsiras, pamatysit. Dabar tiesiog toliau darykit, ka iki siol daret - rupinkites vaikeliu.
Man taip buvo su pirmu vaiku, jo tikrai labai norejau, planavom su vyru ir labai dziaugemes kai suzinojom kad laukiames, bet po gimdymo ziurejau i vaika ir nezinojau ka su juo daryti, atrodo laikiau save kazkur uzrakinta. Rupinausi vaiku, maitinau krutim, viskas kaip ir gerai, bet sirdyje atrodo truksta to laimes pojucio..
Kol viena nakti pakeiciau vaikui pampersa ir pasiguldziau i lova prie saves, jis basom pedutem paliete mane ir atrodo kazkas viduje pratruko, toks stiprus jausmas uzpludo, tokia meile apeme, dziaugsmas ir palaima. Net dabar prisiminus siurpuliukai kunu begioja..
Su kitais vaikais ta meile kitokia, atsirado is karto vos pamacius juos.
Tapimas mama yra sudetingas procesas, leiskite jam vykti, nevarzykite saves, glauskite maziuka prie saves, jauskite jo kvapa, tegu hormonai dirba savo darba
Sekmes

ieva.pieva

2016.06.21 14:08 (prieš 10 m.)

Varžtienė parašė:
Manau, kad apsivers jūsų pasaulis aukštyn kojomis, kai vaikas pradės jums rodyti dėmesį. Kai šypsosis vos jus pamatęs, kai šauks "Mama!", kai atbėgs į glėbį, kai ra…

Gal ir taip.. Nors dabar jau šypsosi, žaidžia ir bendrauja. Bet kai reikalauja dėmesio - situacija tik blogėja: man kaip koks blokas pasidaro - norisi negirdėt ir ignoruot. Tik vis tiek reikia juk rūpintis. Vis tiek ačiū už palaikymą!

ie.va

A. 8 m. 8 mėn.

M. 11 m. 7 mėn.

2016.06.21 14:15 (prieš 10 m.)

ieva.pieva parašė:
Gal ir taip.. Nors dabar jau šypsosi, žaidžia ir bendrauja. Bet kai reikalauja dėmesio - situacija tik blogėja: man kaip koks blokas pasidaro - norisi negirdėt ir i…

Tai faktas, kad reiks rūpintis. Ir visą gyvenimą rūpintis. Juk neatsuksi vaikui nugaros ir po 30m?

Ne į temą klausimas, bet kada planuojat į darbą grįžt? Gal ir tai įtakos turės. Žinau yra žmonių, kurie tiesiog atgyja išlindę iš rutinos.

murka123

Dvynukams 13 m. 9 mėn.

2016.06.21 14:16 (prieš 10 m.)

Ieva, kreipkites pas psichologą, manau tikrai atras priežastis. Jausmų forumas neįdės

crema_fina

Mažylis 12 m. 4 mėn.

Princesytė 16 m. 3 mėn.

2016.06.21 14:41 (prieš 10 m.)

Jusu vaikui dar tik du menesiai, todel jums ir atrodo, kad viska darote is reikalo.
Bet jei kas nutiktu jusu vaikui, iskart suprastumet, kad be jo gyvent negalit

Anemun

Berniukas pagrandukas 10 m. 5 mėn.

Saulyte mergyte 12 m. 11 mėn.

2016.06.21 14:50 (prieš 10 m.)

ieva.pieva parašė:
Sveiki,

Paugs vaikas i viska kitaip ziuresit.Man buvo panasi situacija su mergaite pirmas vaikas.Jokios meiles jai nebuvo o nebuvo del to ypac pirma pusmeti kad as sirgau depresija ir naudojau vaistus.Kas del motinystes jausmo man atejo palaipsniu. tai gal ir jum ateis.O seip istikruju jum gero psichologo konsultacija nepamaisytu tikrai.

albertina

Sesė 11 m. 4 mėn.

Lialia 13 m. 4 mėn.

2016.06.21 15:20 (prieš 10 m.)

Jus neprivalot, buti mama, kuri is kudikio veido israiskos jau supranta, kad jis sisiot nori, kodel verkia, kuri prabunda nakti greiciau, nei vaikas akis atmerkia, kuri verkia, kai vaikui krauja is pirsto ima. Tiesiog jus duodat tiek, kiek galit. Kai bandot duoti daugiau, nei jums leidzia jusu smegenys ir sirdis, jus pradedat to nepakesti. Kuo daugiau jus "pyksat" ant vaiko, tio labiau jis jusu prasosi. Vaikas neprivalo visa diena buti ant ranku, jis netgi gali paverkti pora minuciu. Ir vaikui verkiant, jums neturi kaskart plysti sirdis.
Kiekviena vis kitaip sugeba suprasti motinyste.
Aisku, jei turit galimybe, pakalbekit su psichologu.

2016.06.21 19:27 (prieš 10 m.)

ieva.pieva parašė:
Sveiki,

Žinokit aš atsakymų nežinau, bet jums greit reikia pas psichoterapeutą. Čia gali būti pogimdyvinė depresija. Bet kokiu atveju gadinat savo ir vaiko gražiausią laiką.
Motinystė - tai kai miršta tavo senoji AŠ. Dėl vaiko gyvybę atiduotum. Nu tai tikrai su niekuo nesulyginama meilė.

lailai99

Girl :) 11 m. 7 mėn.

2016.06.21 22:01 (prieš 10 m.)

ieva.pieva parašė:
Dėkui už patarimus, matyt, taip reikės ir padaryti - nueiti pas psichologą.

Del prisirisimo - taip, ka paraset, viskas tiesa. Tik turejau omenyje ne vien prisirisima, bet meile, kai davimas kitam zmogui su laiku virsta i vis stipresne meile, t.y. pagrindas nera prisirisimas - prisirisa tas zmogus, kuris vis gauna, o tas, kuris duoda - duoda is meiles. Siaip cia apie suaugusiuju santykius, O del vaiko manau tai, jog jei rupiniesi juo, jau yra meile, tik kiekvienas skirtingai ja isreiskia. Na tikrai tiek nesirupintumei kolega ar kaimynu, ar net antraja puse, kurios nemyli, bet esi prisirises.

Motinos, kurios 'paaukoja gyvenima' del vaiku, nedaro karjeros ar neturi kitokiu saviraiskos budu - tokios motinos dazniausiai nenori paleisti jau savo suaugusiu vaiku. Jos deda lukescius i vaikus - 'man nepavyko tapti daktare ar teisininke, tad zutbut mano vaikas turi juo tapti' ir pan. Del to zinau, kad su laiku tikrai stengsiuosi neuzmirsti saves, juk vaikas nera musu nuosavybe, jis uzaugs ir tures savo gyvenima, o tevai, lizdui istustejus, privalo tureti savaji gyvenima.

lailai99

Girl :) 11 m. 7 mėn.

2016.06.21 22:06 (prieš 10 m.)

ieva.pieva parašė:
Gal ir taip.. Nors dabar jau šypsosi, žaidžia ir bendrauja. Bet kai reikalauja dėmesio - situacija tik blogėja: man kaip koks blokas pasidaro - norisi negirdėt ir i…

As ir manau, kad reiketu psichoterapeuto.. padetu susivokti. Nes tas 'blokas' nera gerai. Kuo greiciau problema sprendziama, tuo geriau. Kalbu is patirties, nes pati savo laiku pries daugiau nei 10metu turejau kreiptis pagalbos is salies, bet palikau viska laikui.Deja. Dabar gailiuosi.