ieva.pieva parašė:
Sveiki,
Man teko susidurti ne su viena mamyte, kuri išgyveno, kad savo vaiko nemyli, nors dažnesnis atvejis buvo, kad manydavo, jog nemyli taip, kaip neva turėtų mylėti, kaip kituose meilę vaikams mato ir pan. Galų gale, į žodį "meilė" telpa tiek daug ir tuo pačiu kiekvienas žmogus tą sąvoką supranta visiškai skirtingai.
Ir iš tikrųjų nedaug kas drįsta pripažinti, jei ta meilė ir begalinis džiaugsmas (kad ir kaip juos kiekvienas besuvoktume) ne nuo pat pirmų dienų apima. Kodėl taip atsitinka, vėlgi kiekvienam individualus atsakymas turėtų būti. Dažniausiai ko gero manyčiau, kad lūkesčiai neatitinka realybės, visi taip gražiai tą vaikelio gimimą piešia, vien tik rožinėm spalvom, aplink dauguma tik ir šneka, kaip nuostabu būti mama, kokia jautiesi pakylėta, atradusi savyje naujų dalykų ir pan., bet realybėj iš ties turbūt neretai visa tai paskęsta po tikrai rimtais gyvenimo pokyčiais, bandymu prisitaikyti prie naujo ritmo ar gal net visiškai jokio ritmo nebuvimo.. Bet kai aplinka tik ir skanduoja apie rožines vaiko gimimo puses, nėra sunku pasijausti kaltai ar kažkokiai netokiai kaip kitos mamos, jei pati matai ir kitokių spalvų. Iš savo artimų draugių patirties irgi galiu pasakyti, kad būna visaip. Viena va džiaugėsi, kad su kiekviena diena vis labiau myli savo vaiką, kita neseniai prisipažino, kad pirmąjį pusmetį kasdien galvojo, ar sugebės atleisti savo vaikui už tai, kad jis kelia ją kiekvieną naktį kas 2 valandas ir ši negali išsimiegoti. Dar kitai prireikė net metų, jog galėtų jau tikrai pasigirti, kad myli savo vaiką, iki tol sakė rūpinusis juo tik tiek, kiek būtinai reikia - pavalgydindavo, perrengdavo, užmigdydavo. Visais atvejais visos dabar augina laimingus vaikus ir pačios yra laimingos, savo gyvenimo be vaikų jau ir nebeįsivaizduoja, visos nuo to laiko pagimdė ir dar po vieną ar du beibius.
Manau, pirmą žingsnį padarėte, įsivardinote sau, kad yra dalykų, kurie jus neramina ir panašu, kad norite juos įveikti. Vieno recepto, kuris padėtų priimti motinystę ir pamilti savo vaiką (taip, kaip jūs manote, kad jį reikėtų mylėti) tikrai nėra ir Jums reikės atrasti savajį. Sulaukti palaikymo ir patarimų iš panašiai besijaučiančių kartais tikrai padeda, bet aš visai rekomenduočiau ne viešai, o su psichologu privačiai pabendrauti ir rasti atsakymus į sau rūpimus klausimus. Sėkmės 
TV
Na, nebent yra tokių kurios kažkaip pajaučia kad ten auga kitas žmogus, ir tie judesiai tai ne dujos kaupiasi, ar pilvas gurgia.. 
