Negaliu apsispręsti: gimdyti ar ne?

«1 40 85 8991 95 140 195 Kitas »

zosyte-Vilnius

sūnelis :) 14 m. 2 mėn.

dukryte :) 16 m.

2016.10.31 07:02 (prieš 9 m.)

sirpsta parašė:

jeigu man bus idomu jusu nuomone, as jusu paklausiu. bet su tokiu poziuriu ir nuoskaudomis is vaikystes, kaip jusu, patarimo tikrai nenoreciau prasyti

zosyte-Vilnius

sūnelis :) 14 m. 2 mėn.

dukryte :) 16 m.

2016.10.31 07:08 (prieš 9 m.)

akvile84 parašė:
Viską aš suprantu ir tikrai padedu kitiems, bet matau pasekmes visos pagalbos, kai tos pagalbos per daug, o jūs siūlote daugiau nei minimumą, tad galite išlaikyti m…

man teko dirbti su tokiu seimu vaikais... oi oi. DUOK DUOK DUOK. galeciau pasakoti ir pasakoti.
Ju tikslas gyvenime-arba gerai isteketi, arba isvaziuoti ir gyventi is pasalpu. arba kad zmones is solidarumo padetu.. padeti galima, as pati puikiai zinau, kas tyra badas ir sunkus gyvenimas. o mes gyvenom lb gerai, kol mama nesusirgo. ir tada as buvau paaugle..
pagalba suteikia neteisinga poziri, jei ji yra ilgalaike. kad kazkas ateis, ir uz tave isspres problemas. neateisi ir neisspres. Tu pats turi daryti..
nes kartais pagalba tik kenkia. nes ta pagalba nori nusipirkti kaltes jausma, kad nieko daugiau nepadedi, kad tavo seima laiminga , o tu esi sveikas ir tau viskas gerai..
dabar man be 2 mazu vaiku dar yra giminaite, kuria visi atsisake rupintis. nes jie gali atsisakyti. o as negaliu. kadangi ji sunkiai serga, o dar plus prie viso to ilgaike depresija.. tai graudu.
ir siuo atveju as greiciau noreciau pagalbos NE PINIGAIs, ne rubais daiktais ar pan . o darbu,,idejom ar dar kuo.. socialiniu darbuotoju kontaktais dar kuo.. tai zymiai svarbiau, nei keli eurai...

akvile84

Gintė 9 m. 1 mėn.

Domas 18 m. 7 mėn.

2016.10.31 07:39 (prieš 9 m.)

zosyte-Vilnius parašė:
man teko dirbti su tokiu seimu vaikais... oi oi. DUOK DUOK DUOK. galeciau pasakoti ir pasakoti.

Tikrai pritariu, kad pagalba gali būti tokia, kuri padėtų stotis ant kojų, kad ir išmokyti velti, megzti, pradžiai priemonių padovanoti, o ne kad skatinti tik sėdėti ir kad visi duotų

fenix

30 m. 9 mėn.

2016.10.31 08:53 (prieš 9 m.)

sirpsta parašė:

Pažįstu kas darėsi, ir visiškai nesigaili. Per jauna buvo ir gyvenimo dar net nepradėjus kurti. Paskui kai buvo laikas, pasigimdė 3 iš eilės ir turi puikią gerai aprūpintą šeimą. Bet ten moteris su ypač stipria saviverte, ji savęs nekankina, žino ką daro ir kodėl, viskam turi planą ir jai puikiai sekasi.

2016.10.31 08:58 (prieš 9 m.)

Mano artimoj aplinkoj panasi istorija. Tik virs 35 m atgal. Moteris gyveno pas mama. Issiskyrus augino sunu. Pastojo nuo vyriskio. Kuris dejo i kojas. Tarybiniai laikai. Ji viena dirbo seimoj. Vistiek gimde. Viena su miciute isaugino saunu vyra - sunu! Be jokiu islaikymu. Tiesa. Pirmas jos sunus zuvo. Liko pagrandukas. Kuris ja lb myli ir yra atrama

7
sirpsta

2016.10.31 11:02 (prieš 9 m.)

zosyte-Vilnius parašė:
jeigu man bus idomu jusu nuomone, as jusu paklausiu. bet su tokiu poziuriu ir nuoskaudomis is vaikystes, kaip jusu, patarimo tikrai nenoreciau prasyti

tai ir neprasykit,kame reikalas?kiek suprantu,juk cia ne jums pagalbos/patarimu/palaikymo reikia,o forumietei norindai.
sirpsta

2016.10.31 11:05 (prieš 9 m.)

ievi parašė:
Taip. Ir viskas kas atsirastų sąskaitoje metų eigoje, gali mušti per pašalpą.

vistiek yra kazkoks kelias.
tai kaip cia iseina-kiek mes duosim pinigu,tiek valstybe atims?
2016.10.31 11:05 (prieš 9 m.)

fenix parašė:
Nu jei tiek daug suprantat, tai dar žinot, kad man ir visiškai dzin, kas ką galvoja apie mane.

Bet ar galima lyginti anų laikų skurdą, kai tikrai galėjai mirti iš bado, o nuo ligų tai tikrai, nes niekas negydys, ir dabartinį? Yra gydymas, pašalpos, maisto daviniai, carito drabužiai, soc būstai, galų gale darbas.
Ir aš asmeniškai šioje situacijoje matau ne vaiką kaip problemą, o autorės gyvenimą - netinkamai pasirinkti vyrai, neatsiplėšimas nuo tėvų, neatsistojimas ant savo kojų. Galbūt tai ligos (depresija) pasėkmė, galbūt tėvų nesugebėjimas išauginti savarankiško vaiko, mes nežinom priežasčių. Bet aš tikiu, kad kiekvienas žmogus atsakingas už savo gyvenimą ir gali jį kurti. Ir kad blogas sprendimas negali vesti prie gero. O žudymas yra blogis. Kiekvienas išbandymas duotas, kad jį įveiktume, tada ir labiau savimi pasitikime ir nebijome kitų sunkumų. Aišku išbandymas gali ir sugniuždyti, bet tai priklauso nuo mūsų pačių. Ir galiausiai, banalu turbūt, bet sunkius sprendimus aš vertinu tokioje perspektyvoje - gyvenimo pabaiga, aš mirštu, ar aš apie tai galvosiu, ar gailėsiuos. Tai tikrai nemanau, kad Norinda prieš mirtį galvos: ale kaip gerai, kad tada tą abortą pasidariau.

5
2016.10.31 11:09 (prieš 9 m.)

sirpsta parašė:

vistiek yra kazkoks kelias.

Reiktų paklausti Norindos ko jai reikia. Yra pvz Skype psichoterapeuto konsultacijos mokamos. Gal galėtumėte jas padovanoti, tas niekur nefigūruotų. Kaip suprantu gyvena kaimuky, kompą turi. Gal jai padėtų susivokti, nes manau ir be depresijos sunkus laikas jai. O gal yra galimybė gauti soc būstą ir padėti įsikurti. Norinda, jei turėtumėte stebuklingą lazdelę ir tik vieną norą, ką sugalvotumėt?

2
sirpsta

2016.10.31 11:11 (prieš 9 m.)

akvile84 parašė:
Tikrai pritariu, kad pagalba gali būti tokia, kuri padėtų stotis ant kojų, kad ir išmokyti velti, megzti, pradžiai priemonių padovanoti, o ne kad skatinti tik sėdėt…

cia kalba eina apie didele rizika,k ad tas vaikutis net negims. pagalba jai reikalinga reali,psichologine ir finansine.ismokyti velti ar kazko kito irgi gerai,betntai jaunveliau. juk pastojus neinama tiesiai i universiteta studijuoti del vaiku geroves...

1