Aš irgi prisidedu prie UŽ,pirma vaika kai gimdėme kartu,šiek tiek jaudinausi dėl vyro,galvojau nualps,per visus smagumus. Susitarėm,kad stovės man prie galvos,ir kad į gimimo vieta nežiūrėtu,nes kitaip nuspirsiu 😁. O gavosi taip,kad aš drebėjau kai lapelis,jo vyriškas nusiteikimas,stiprybė man labai padėjo atlaikyti visus skausmus,viską aiškino kas vyksta su manim,net liepė kada stumti man,kada sąrėmiai baisūs,ir pats nukirpo virkštele. Man kaip moteriai buvo kažkas nerealaus,nes buvo nesveikai didelis palaikymas,labai džiaugiausi,kad būtent jam vaiką pagimdžiau. O vyrui jokių šlykštu bjauru nebuvo,jam irgi buvo kažkokia nereali patirtis. Pirma kart gyvenime verkė,kai dukra išvydo ir varda išrinko pats vyras,sakė joks kitas netinka. Tai antra vaiką irgi norėčiau kartu gimdyti.
Vaikas
man po sito pakraujavimo pilnai issivale gimda.
