2021.01.08 23:53 (prieš 5 m.)
Na mano anyta kerta iš peties. Šiaip ji šlykštus žmogus, tik pati to nesupranta. Visada viską apverčia kokia ji gera, gero linkinti. Bet taip nėra. Aš ją netiesiogiai pasiunčiau. Dabar rašinėja vyrui. Aš kartais paskaitau, kad žinočiau ko saugotis. Dabar jai labiausiai rūpi, kad aš vis dar žindau metų vaiką. Nors nieko nežino, nei kiek maitinimų belikę nei kada nutraukt planuoju. Nei kaip jaučiuosi. Paskutiniam laiške vyrui parašė, kad galiu atsidurti ligoninėj arba susirgsiu psichine liga dėl to kad žindau. Nes vaikui to nereikia, reikia tik man. Maža to, kad kenkiu vaikui, nes esu pikta, nestabili. Ir dar pateikė atseit įrodymą, kad man jau dabar negerai, nes galvoju, kad Cezaris geras dalykas. Ta prasme pakeičiau nuomonę, nes prieš gimdymą kažkaip nenorėjau kad prireiktų Cezario, bijojau tokios situacijos, bet paskui supratau, kad Cezaris yra stebuklas, nes realiai išgelbsti gyvybes. Ir čia ne pirmas laiškas, visi laiškai tokie, tu pakalbėk, tu įtikink. Vyras atrašo nesikišti ir gyvent savo gyvenimą. Bet ji varo toliau savo. Pati žindė 3 mėnesius, ir vyras turėjo didelį apetitą, tai girdė vandeniu vietoj maisto. Ir esu įsitikinusi, kad jam nuo to liko trauma, nes dabar maisto klausimas jam labai jautrus. Bet ji vis tiek karalienė viską žino, jos kažkokias šizofrenijas turi visi klausyt, ruošiasi karui, konservus kraunasi, visom sąmokslo teorijom tiki. Nupušus senė. Ir ant tiek savo teisumu įsitikinusi, kad baisu. Ir viską norėtų valdyti, kad pagal jos paveikslą gyventų visi. Net mano mamai aiškina kaip gyvent. Bet labiausiai bijau kad ji prie mano vaiko nelįstų su savo nesąmonėm.
