Ar pagerėja santykiai po vaiko gimimo?

541. 

     

     2014.12.11 20:00 (prieš 11 m.)

     phoenix parašė:
     jam gal reik pas psichoterapeuta jei toks bukas

     siuliau bet jam visos bobos durnos tik jis visada teisus. o kaip pasneket moka kartais zinai kad tu teisi bet is po jo pamokslu pagalvoji ar tikrai nors ir pirsta nupjoves butu
542. 

     

     2014.12.11 20:07 (prieš 11 m.)

     nezinau net,cia arba apsimest durnike ir nematyt kas vyksta arba pasiust ji taip toli kad ilgai atsimintu
543. 

     

     2014.12.11 20:12 (prieš 11 m.)

     phoenix parašė:
     nezinau net,cia arba apsimest durnike ir nematyt kas vyksta arba pasiust ji taip toli kad ilgai atsimintu

     as tikiuos graziuoju issiskirt. nebereikia man tu cyrku
544. 

     

     2014.12.11 20:20 (prieš 11 m.)

     _Mummy_ parašė:
     as tikiuos graziuoju issiskirt. nebereikia man tu cyrku

     turit tvirtai apsisprest kad po to nesigailet ir negrauzt saves kam taip padaret ;)
545. 

     

     2014.12.11 21:18 (prieš 11 m.)

     Na toks jausmas, kad ta dukryte jam kaip svetimas vaikas visiskai... Ir toks jo elgesys tikrai priesiskai nuteikia beskaitant jusu istorijas. Stiprybes ir kantrybes jums x

     2
546. 

     

     2014.12.11 21:27 (prieš 11 m.)

     phoenix parašė:
     as manau kad tik savim nepasitikintys zmones ir silpnavaliai eina pas psichologus taipat kencia vyru uzgauliojima,kumscius ir taip toliau,o dar forume atsiranda …

     O pries psichologus ir psichiatrus tikrai nereiketu priesiskai nusiteikti, duok Dieve, neprireiks ju pagalbos jum niekada, bet jai ir prireiktu tai tikrai nera gedingas dalykas ir su silpnavalyste ar zmogaus stirpumu nesusije. Kaip tik vakar man teko susipazinti su moterim, kuri lygiai taip pat galvojo apie psichologus kaip ir jus, ir kad ji niekada nesinaudotu ju paslaugom, taciau gyvenime atsitinka tokiu dalyku, kurie plika akimi is isores nematomi mum, kaip pvz butu matoma fizine trauma. Tai psichologas gali tiesiog padeti suprasti patiems save ir kur slypi problemos ir suteikti igudziu ir ziniu kaip su tom problemos susitvarkyti. Tai ta moteris labai pakeite savo nuomone apie tokiu specialistu realia pagalba. O tai, kad tam tikri gyvenimo ivykiai traumuoja mus psichologiskai/ emociskai neturi nieko bendra su zmogaus pasitikejimu savimi ar stiprybe.

     4
547. Niekutis

     

     

     

     2014.12.11 22:50 (prieš 11 m.)

     Pas psichologa lankytis ir gydytis reikia daug drasos, nes jie padeda kaspstytis giliai - prisiminti, svarstyti dalykus, kuriuos noretum nuvyti i sona. Na, bet cia jau nukrypstam nuo temos.

     Mummy, as jus labai uzjauciu, turetu buti labai skaudu matyti, kad tevas nemyli dukros. Taikstytis su juo jus galite, bet ar tikrai sugebetumete atleisti, juolab, kad jis neizvelgia problemos. Na, atvirai pasakius, neisivaizduoju laimingos seimos, kur tevas nemyli tavo vaiko...

     1
548. 

     

     2014.12.11 22:53 (prieš 11 m.)

     _Mummy_ parašė:
     as tikiuos graziuoju issiskirt. nebereikia man tu cyrku

     Sudetinga cia pas jus situacija... Bet tik jus galite nuspresti kaip viskas rutuliosis toliau. Nemanau, kad dukrytei paaugus jis pasikeis, nes jo poziuris i moteris yra, net zodzio nerandu apibudinti... Klausimas ar norite kad jusu vaikas girdetu tuos pacius zodzuis kaip jums kad sako ir zeminima del lyties? Tai gali privesti prie rimtu psichologiniu traumu mergaite...istikruju gaila tos mergaites, nes as matau ant savosios kaip ji reaguoja i teti, kaip dziaugiasi ir atimti is vaiko artuma, ignoruoti taip gali tik visiska bestija...
     Linkiu stiprybes ir islaikyti salta prota, kad priimti tinkama sprendima.

     1
549. 

     

     2014.12.11 22:55 (prieš 11 m.)

     daivoshius4 parašė:
     O pries psichologus ir psichiatrus tikrai nereiketu priesiskai nusiteikti, duok Dieve, neprireiks ju pagalbos jum niekada, bet jai ir prireiktu tai tikrai nera gedi…

     uoj patikekit manim turi. kai tu esi issekusi nuo barniu, vaiko zyzimu, verksmu, darbu, tu pradedi nepasitiket savim, manyt kad nesugebesi susitvarkyt viena. ir tos skirybos taip paveikia, kad nepasitiki nei savim nei aplink esanciais vyrais, issivysto tam tikra paranoja. visi gyvenimo ivykiai itakoja musu psichika ir labai smarkiai. man asmeniskai apart pasitikejimo vyrais dingimo atsirado dar ir baime antram vaikui. nors labai jo noriu, bet bijau, ir ne skausmo, o tos vienatves, pagalbos stokos kuria patyriau su pirmaja.
550. 

     

     2014.12.11 23:03 (prieš 11 m.)

     24karatai parašė:
     Sudetinga cia pas jus situacija... Bet tik jus galite nuspresti kaip viskas rutuliosis toliau. Nemanau, kad dukrytei paaugus jis pasikeis, nes jo poziuris i moteris…

     vat butent kad pati augau su tokiu tevu, kuriam moteris paskutinei vietoj. taip man yra didziule trauma. ir kai isgirstu ka nors panasaus pasisiausiu kaip ezys. todel ir pergyvenu del dukros. pripazystu gal net perdetai. esu is tu mamu kurios nenori kad ju vaikai patirtu tokias traumas ar nuoskaudas kurias patyre pati. galbut todel ir tiek pykciu pas mus, nes kovoju uz ja. kadangi dar buvo vaiku skirstymas, kovoju uz lygybe. kad vienodai uzsiimtu su vaikais rupintus ir zaistu nepaisant metu skirtumo. o jis vis sako kad dukrai reikia paaukt jam nera su ja ka veikt. o as sakau kai nori viskas imanoma. tai vat tokia mano istorija

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!