Klausimas psichologui: Kūdikis manęs nemyli

2 3 5 Kitas »

2012.10.03 22:36 (prieš 14 m.)

Jaučiuosi siaubingai ir nežinau ką daryti. Turiu 4 mėnesių kūdikį. Man atrodo, kad jis manęs nemyli. Jis buvo toks laukiamas vaikas, jį labai myliu, duodu jam visą savo meilę. Bet... Užeina pradeda verkti dažniausiai prieš miegą, ir daryk ką nori, migdyk, maitink, žaisk supuok, dainuok, kalbink, glostyk, nu niekas nepadeda. Ir taip kaskart. Bet tikrai ne dantukai, ne pilvukas. Man atrodo kad jis manęs nemyli, nes kaip bandau nuramint jis dar labiau verkia. Dar daugiau ateina uošvė ir sako "mano vaikai paemus ant ranku visada nurimdavo". Kaip tokie žodžiai per širdį duoda. Pasijaučiu kaip niekam tikus motina. Ir tai dar ne viskas. Vaikas man nelabai sypsosi, tik pamato uošve tai krykštauja, nors su ja per dieną po 10 minučių buna. Ką aš blogai darau kad sūnelis manęs nemyli. Bijau prarasti piena, dėl tokių minčių. Bet verkiu, nes liūdna, kad per stebuklėlį atėjąs mano mažutis nenori su manim būti ir manęs visai nemyli...:'(
2012.10.09 14:40 (prieš 14 m.)

Sveiki,
iš to, ką parašėte, atrodo, kad labai išgyvenate dėl savo ryšio su kūdikiu, nerimaujate ir liūdite, kad kūdikis gali jūsų nemylėti. Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad kūdikiai dar negali "mylėti" ar "nemylėti" taip, kaip mes suprantame šį žodį. Kiekvienam mažyliui jo mama yra svarbiausia. Jūs leidžiate su vaikučiu daug laiko, rūpinatės juo, žindote, kalbinate, nešiojate, ir manau, kad jis jaučia jūsų meilę ir supranta, kad jums yra svarbus (kiek kūdikiai tai gali suvokti). Sunku pasverti ir įvertinti, ką jis apie jus galvoja, bet tai, kad su jumis nesišypso, o su uošve krykštauja, tikrai nereiškia, kad jūs jam nesvarbi. Uošvė su juo bendrauja trumpai, kaip rašėte, 10 minučių per dieną, o jūs būnate ilgai ir daug, ir ne visi užsiėmimai, kuriuos jums reikia padaryti (pavyzdžiui, nuprausti) kelia vien tik džiaugsmą.
Manyčiau, kad jūsų nerimas dėl kūdikio gali būti susijęs su gilesniais jūsų patyrimais ar išgyvenimais. Gali būti sunku būti mama ir rūpintis mažyliu, jei pati mama savo vaikystėje patyrė krizę, pavyzdžiui, savo artimų žmonių netektį, arba ja buvo nepakankamai rūpinamasi. Gal turėjote kitokių nesėkmingų patirčių. O gal jūsų būsena susijusi su nuovargiu, pasikeitusiu gyvenimo būdu? Aš labai siūlyčiau jums pačiai kreiptis pagalbos į profesionalą, jei tik turite tam galimybių: išsakydama specialistui savo mintis, gaudama grįžtamąjį ryšį pasijusite geriau, tokiu būdu galėsite būti ramesnė, prižiūrėdama mažylį, ir jūsų su sūneliu ryšys tikrai pagerės. Tiesa, ne visur Lietuvoje psichologinė pagalba yra prieinama. Parašykite man žinutę, jei jus sudomino, ir galėsime pasitarti, kur jums ieškoti pagalbos.

2
2012.10.11 17:43 (prieš 14 m.)

Sveikos mamytes,skaitinejau internete ir radau jusu temele.nesu megeja bendrauti forumuose bet paskaitinejus taip pagerejo ir uzsimaniau uzsiregistruoti ir pabendrauti.mane kankina panasi situacija.gyvenu uzsieni,artimuju nelb cia turiu o tikru draugu pasirodo neturiu nes kai pastojau tapau niekam nebeidomi po gimdymo buvo atvyke tevai padejo bet kai jie isvaziavo ir prasidejo ir man ta pogimdyvine depresija.tai verkiu tai laiminga esu...jausdavau didede itampa tarp vaikelio ir saves.kai isai pradeda nervuotis as is paskos ir tai tesdavos savaitem ,irgi tokios mintys buvo kad nemyli manes,nes su teciu juokiasi zaidzia ramus buna zodziu tokia pati situacija bet paskaitinejus jusu komentarus taip paliko gera.supratau kad ne man vienai taip kad istikro maziukas nervojas del mano nervu.tikiuosi issivadavau istos itampos ir saves kaltinimo kad esu bloga mama nemoku susitvarkyti su vaiku todel kai tik pasijusiu blogiau ateisiu cia pas jumis paskaitineti ir pabendrauti kad igauciau jegu,pasitikejimo.aciu visoms mamytems uz savo pasisakymus ;D

9
2014.05.17 12:46 (prieš 12 m.)

Sveiki, pas mane panasi situacija, mazyliui septyni menesiai ir as labai pergyvenu del to, kad su teciu, mociutem ir net svetimais zmonem jis sypsosi, guguoja, ciauska, likus vienam su manimi jam visiskai neidomu, nors yra mylimas, kalbinamas, su juo zaidziu, bet nusvyra rankos, kai nesulaukiu griztamojo rysio ir taip skauda, kai visa diena rupiniesi, bandai isspausti jo sypsena, o jis pradeda kalbinti ir sypsotis lauke kokiam praeiviui. Jauciu, kad praradau rysi su vaiku ir nebezinau kaip susigrazinti.

1

Rovela

Leonardas Pranas 1 m. 7 mėn.

Barbora 3 m. 2 mėn.

Evanas 12 m. 11 mėn.

2014.05.17 15:36 (prieš 12 m.)

Bondiada parašė:
Sveiki, pas mane panasi situacija, mazyliui septyni menesiai ir as labai pergyvenu del to, kad su teciu, mociutem ir net svetimais zmonem jis sypsosi, guguoja, ciau…

Aš irgi kartais taip jaučiuos...

2014.05.17 17:25 (prieš 12 m.)

Baikit, merginos, save kankinti tokiomis mintimis. Kudikiai tikrai jaucia jusu meile ir rupesti. Tai, kad jie labiau reaguoja i nauja veida ar zaisla - visiskai normalu! Tik nereikia del to pergyventi ir pavyduliauti.

Net jeigu kada samdysite aukle ar vaikeli auginti pades anyta, neapsigaukite - nieko kito jusu vaikelis taip nemyles, kaip jusu. Nebent busite visada surugusi, pikta ir vaikas is jusu girdes daugiau draudimu ir kritikos, nei geru zodziu ir padrasinimo

Tokios ir panasios mintys paprastai yra niekas kitas - tik pogimdyvines depresijos apraiskos. Stenkites dazniau buti lauke, raskite panasiu i save mamyciu, su kuriomis galetumete bendrauti, gerkite sviezias sultis ir pasistenkite atrasti siek tiek laiko sau.

8

zuzule3

Henrikas 6 m. 4 mėn.

Aronas 14 m. 10 mėn.

kartu:) 18 m. 4 mėn.

2014.05.17 20:41 (prieš 12 m.)

Tikrai neprisimastykit tokiu dalyku mano vaikas dar ir dabar, tarkim paliktas su mociute, buna auksinis vaikas.nu tik mane pamato ir prasideda-to noriu, to nenoriu..jau viskas negerai..uz rankos visur veda..duok ta ar ana..ir t.t..o tik ateina kas, ir jau sypsosi..kalbina kitus...maziukas ir panasus buvo.atrode teti labiausiai mylejo, o as likau tik poreikiams patenkinti;) bet niekada kazkaip nesusimasciau, kad gal jis manes nemyli.neee..jis labiausiai isvisu mane myli.uz tai visko praso ar zyzia..nes zino, kad as suprasiu kas jam negerai..dar mazyciai jusu vaikuciai..veliau , kai paaugs-duos ir buciuku, ir apkabinimu ir visko visko!! Susimusus begs tik pas jus, kad paguostumet as ir griztu dabar is darbo, ir prasideda..pamato..iskart opa ir jau, nei pavalgyt neber kada zyzia..tai tas, tai anas..tai jau miegot nori eit..ir pan..

Anemun

Berniukas pagrandukas 10 m. 5 mėn.

Saulyte mergyte 12 m. 11 mėn.

2014.05.18 12:07 (prieš 12 m.)

Bondiada parašė:
Sveiki, pas mane panasi situacija, mazyliui septyni menesiai ir as labai pergyvenu del to, kad su teciu, mociutem ir net svetimais zmonem jis sypsosi, guguoja, ciau…

sveikos moterys ,na man taip ispradziu ir atrode.o atrode delto kad paprasciause tiek nakti tiek diena gi negaudavau pailset nes maitinimai po maitinimo seke.plius dar pirmas lelius nezinojimas kaip elktis kaip kuriose situacijose su juo..Atrodos zaidi budavo suja o ji nesisypso nepatenkyta.paimdavo mano vyras ant ranku gryzes is darbo tai jos juoko ir sypsenos budavo pilni namai.|Tai as nuejus pas savo daktare pamenu ,kad pasakiau kad mano lele manes nemyli .jis viska isklausinejo manes tada daugiause apie mane.Kaip as pati miegu kaip valgau ir pan.iskart pas psichologe pasiunte iskart ten man atidepresantu parase.ir pasake kad dar toks vaikas nemoka myleti dar.Problema ne kudikis o jus taip pasake jinai.nes toki vaikai jie kaip sugertukai.Aisku parase man antdepresantu panaudot.Pradejus juos naudot pagerejo pacios savijauta ir nuotaika dabar miegas kad ir trumpas ,bet jau kokybiskas,,ir lelius kitoks jau pasidare sypsosi guguoja neisikalbejus vadinasi.

2014.05.19 13:47 (prieš 12 m.)

Tai va ir noriu suzinot, ar cia taip turi but, kad vaikas dziaugtusi labiau kitais nei mama ir zirzaliukus tik mamai rodytu, ar cia mamai reikia gydyt galva gal cia naturaliai tokia vaiko raida?
ErikaV

2014.05.19 15:46 (prieš 12 m.)

Viena syki man irgi buvo toks dalykas, vaikas reke cype su manim visa diena ,jau ir iki asaru pati puolusi buvau .. Gryzo tetis vaikas juokias, sypsos laimingas Tai pasijauciau lyg su maisu trenktu per galva...