Vienatvės ir nepilnavertiškumo jausmas

21. 

    

    2013.11.04 21:39 (prieš 12 m.)

    Aš už tai kad turim būti kantrios ir atlaidžios bei geležinės. O vyrai anksčiau vėliau atsipeikės atradę savo ryšį su vaiku, pasijutę šeimos dalimi. Mums buvo panašiai kai laukėm pirmagimio ir dar ilgai po to mano vyras nesusivokė tarsi kas nutiko ir ką jis čia su manimi veikia. Reikia duoti laiko vyrui tapti tėvu. Nepamiršt ir perkipant per save kartais avansu jam suteikti galimybę tobulėti.. bet tam reikia nusyoti savęs gailėtis ir stengtis tą šeimą suburti savo kantrybe ir moteriška išmintimi.. niekas nežadėjo kad bus lengva

    2
22. 

    

    2013.11.04 22:17 (prieš 12 m.)

    Na rasei,kad toks buvo ir iki vaiko gimimo,ir daug anksciau,tad naturaliai iskyla klausymas,kad toks zmogus tave tenkino?Na ir aisku kitas klausymas ar jis tave myli,nes mylintis vyras visgi pagalvos laikas nuo laiko apie savo zmonele,nores pasibuti su savo vaikeliu.Nesakau,kad as jauciuosi gerai,namie as tik tarnaite,bet su visais vaikais budavo be kalbu ir darydavo viska ka reikia.Dabar dazniau sedim atskiruose kambariuose,bet visgi as kartais nesusivaldau ir aprekiu ji-padeda:)Bet rekiu ne del to ,o todel ,kad nebeissilaikau nerekus.Santykiai baisiai sudetingas dalykas.Dar svarbu kiek laiko jus kartu?Bet manau ,mane taip pat zudytu toks vyriskis,kuris ateina is kart prie kompo,vaiko neimtu,o dar ir smegenis isdulkintu sakydamas,kad laiko turiu i valias.Manau svarbiausia issiaiskinti ar vis dar myli ,ir jei taip tai kodel taip elgiasi.Svarbiausia ,viska mato vaikai ir labai retai motina -auka,tamapa vaiku mylima,dazniausiai tevo paziuris i mama sukelia panieka jos atzvilgiu.Gal as cia ir baisiai pavariau,bet tema matyt daugumai aktuali.Svarbu neisprotet!Zinau tik tiek ,kad partneriai mazdaug turi buti lygiaverciai,nenusileisk,nes jei taves negerbs tai nieko ir nepasikeis.

    2
23. 

    

    2013.11.04 22:35 (prieš 12 m.)

    Ir man tas pats su vyru... Visada toks buvo, bet kol neturejom vaiku kazkaip netrukde, laiko marios, tad ir nesureiksmindavau to tvarkymosi. Net kai sunus gime atrode normalu rinkti viska is paskos, dar spedavau. Kai sunus paaugo, pradejo vaikscioti, reikejo su juo zaisti, o vyras grizes is darbo apsikabindavo ji, sesdavo pavalgyt ir nosi i kompa: zaidimai internetas. Vaikas eina pas ji, o jis pyksta sako "pasiimk". Taip ir leisdavom dienas su vaiku. Versdavau kalte aplinkybem, nes gyvenam pas jo mociute (tikrai ne dovanele), ji du kambarius uzima, o mes trise 14 kv kambarelyje. Vis galvodavau, kad jam nelengva, neturi kur po darbo pailseti, visa laika uzpakaliais trinames... nusprendem del antro vaiko, sakem jei antro kambario neduos, tai bandysim isigyti savo busta. Pastojau ir pamaciau, kad viskas tik dar blogiau... man 38,5 temperatura kaulus lauzo vos judu, bet man reik keltis vaikui valgyti padaryt, pazaisti, o vyras telika ziuri ir dar aiskina, ko as neguliu. Zodziu daug visko buvo... bet kai gime dukra, tai visai sakes... sunu as islepinau, o jis tokiu vaiku nekencia, pampersu jis nekeicia, nes jam nervai nelaiko, klausia ar ka padeti, o kai paprasau ko tai tik akis varto ir sako "tau dabar butinai reikia?!". Zodziu as su abiem vaikais, visa namu ruosa man... rasau ir galvoju, kad is sono atrodo tipo prigimde vaiku dabar skundziasi. Bet kazkaip vis bandai ta zmogu pateisint vis randi kas kaltas, kad jis toks... bet po truputi isisamoninu, kad niekas nepasikeis... o as taip gyventi nenoriu, baigsiu mokslus ir iseisiu.
24. 

    

    2013.11.04 22:42 (prieš 12 m.)

    Mes pacios juos tokiais padarom.Juk jie vargseliai pinigus UZDIRBA,o mes tik uzdirbam.Nezinau ,pragyvenom nemazai ,bet rodos tik dabar atsimerke akys: nieko bendro isskyrus vaiku ir gyvenamos vietos neturim,net pomegiai ,skoniai, nuomones ,skiriasi viskas...Kaip anksciau to nesimate -nezinau.Sako ,kad myli,bet rodos jau ir tos meiles nebereikia.Ziuri i zmogu ,zinai puikus,geras,vaiku tevas ,bet ... nu kazkas nebesirisa

    2
25. 

    

    2013.11.04 23:38 (prieš 12 m.)

    Nesakyciau, kad visai pacios. Is tikruju daug ka jie atsinesa is savo seimos, taip kaip idiegta nuo vaikystes taip ir elgiasi. Del saves, tai man nesvarbu... vaiku gaila, nes jie labiausiai nukencia kai mato nesantaika seimoje.
26. 

    

    2013.11.05 01:02 (prieš 12 m.)

    Sveikos, panasiai ir as gyvenu... Viskas atrode gerai, kol neatsirado sunelis. Savaitgaliai linksmi, kasdien po darbo ka nors nuveikdavom tai su draugais tai dviese, bet atsirasus sunui viskas pasikeite, vaiko niekam per nakti nepaliekam, nes maitinu pati dar. Vyras amzinai nepatenkintas, vaiko verkimas trukdo, zaisti su vaiku nenori, retkarciais pamaitina, bet dazniausiai susinervina kad nevalgo ir duoda man. Jo laiskavaikis namie yra zvejotribuna.lt arba per kompa biliarda zaidzia. Del tvarkos skustis negaliu, nes jis pedantas, gyvenant su jo atrodo geriau butu nevala. Amzini priekaistai, kodel stalciaus iki galo neuzdarei, kodel vaikas is stalciu daiktus meto, kodel ant teliko vaiko pirstukai matos ir t.t. Bet kas blogiausia musu santykiose jis pradejo mane ir vaika izeidineti bei saukti ant musu. Jei vaikas nenori su jo buti ir verkia jam ant ranku tai jis debilas, as irgi kuom tik nebunu. Sneku su jo sako pasikeis poto ir vel tas pats. Pavargau jau noriu normalaus ramaus gyvenimo.
27. 

    

    2013.11.05 08:31 (prieš 12 m.)

    zuzule3 parašė:
    Tai sieti turi tik vaiko pampersu keitimas?;)) cia as tikrai ne piktai..nu bet ne visi vyrai vienodi...ne visi turi keisti tuos pampersus..ne visi plauna tuos indus…

    noriu pasakyti, kad nebus normaliu santykiu ir abipusio supratimo, jei vyras nebus itrauktas i vaiko auginimo procesa ir pagalba mamai. o vaiko auginimas - tai ne tik panesiojimas 5 min po darbo, pries sedant zaisti su kompu. Vaiko auginimas - tai ir maitinimas, ir prausimas, ir pampersu keitimas, ir sergancio slaugymas, ir rekiancio raminimas, ir kelimasis nakti. jei vyras tik panesios ramu, svaru kudiki 5 min, tai ir toliau galvos, kad jis turi teise ilsetis, o moteris - ne, nes juk vaiko auginimas - tikrai poilsis, atostogos

    2
28. 

    

    2013.11.05 08:32 (prieš 12 m.)

    Olesy parašė:
    Sveikos, panasiai ir as gyvenu... Viskas atrode gerai, kol neatsirado sunelis. Savaitgaliai linksmi, kasdien po darbo ka nors nuveikdavom tai su draugais tai dviese…

    tai tegu pats ir valo jei izeidinetu, eiciau savaitgaliui ar ildiau lauk, tegu keiciasi ar dingsta

    2
29. -SKY-

    

    

    Ιωάννης/Jonas 10 m. 10 mėn.

    

    2013.11.05 09:33 (prieš 12 m.)

    As rizikuoju buti uzmetyta akminim jau vien del to, kad nekalbesiu apie vaikucius. Bet noriu vistiek pasidalinti savo poziuriu i buten vienatves ir nepilnavertiskumo jausma.
    Visos skundzites, kad vyrai nepadeda buityje. Na, mano toks pat. Neretai jauciuosi kaip tarnaite eidama is paskos. Bet kad ir kokia monotoniska, erzinanti ir dar visokia kokia bebutu ta buitis - nuo jos nepabegsi (nebent, aisku, galite sau leisti 24/7 namu seiminke). O vyrai neretai isivaizduoja, kad jau ju darbas tai yra DARBAS, o namus tvarkyti, vaikus ziureti ir nuolat gaminti - vieni niekai. Jei moteris irgi dirba ir uzdirba pinigus, tai vistiek jos darbas ne is tolo sunkumu, nuvarginimu ir reiksmingumu niekuomet neprilygs vyro atliekamam darbui. Buna isimciu. Bet retai.
    Jei kalbesime ar mes pacios lepinam vyrus, ar jie atsinesa tai is seimos - manau abu variantai teisingi. Savo supratima jie atsinesa is mamos namu (pvz maniskio mama - barbe devyndarbe, viska ji uz visus nuveikia, visus namo kampus laiko - tetis jei ne darbe, tai savais reikalais uzsima ir tiek), bet taip pat ir mes jam leidziam ta supratima is pradziu, o paskiau staiga imam reikalauti. Niekas nepasikeis per savaite.
    Maniskis viska moka, bet nieko nenori daryti. Nes as juk viska atliksiu! Ir atlikdavau - pirmus metus, pusantru - be kalbu. Plius buvo gal 5 menesiai kai as nedirbau, tai visus namus apsokineti man paciai atrode tiesiog iprasta, suprantama ir naturalu. O jis iprato. Kai radau nemazai laiko reikalaujanti darba, jam kazkokia krize istiko, sokas tiesiog - kaipgi tu cia nespeji to ir ano. Manau panasi krize istinka, kai mamoms pristinga laiko buities darbams atlikti gimus kudikiui.

    Bet vistik apie -Vienisuma ir nepilnavertiskuma - manau si busena yra labiau asmenine, nelabai priklausanti nuo ko kito nei jus pati. As gyvenu ne LT, artimu draugiu cia neturiu, o ir neieskojau. Po kurio laiko emiau jaustis vienisa - emiau ieskoti pazinciu. Jos, juk neatsiranda is niekur, tam irgi reikia laiko - sunku. As renkuosi bendrauti internetu - laiskais ir pan. Man asmeniskai to uztenka - turiu kam sirdi islieti, su kuo apie moteriskus dalykus pasikalbeti ir nesijauciu vienisa. Kiek sudetingiau su nepilnavertiskumo kompleksu - kai prieini tokia riba, kai tiesiog verkti norisi, nes tavo gyvenimas apsiriboja nesibaigianciais darbais. Mano atveju darbas - namu ruosa - supermarketas (pora kart per savaite). Ir atrodo daugiau niekam laiko nera absliuciai. Gali tik isivaizduoti kaip labai rutina isuka vaikuciui atsiradusi.
    Emiausi kovoti su tuo nepilnavertiskumo jausmu, nes tiesiog jauciuosi galinti daugiau. Uzsirasiau i kalbos kursus (savo laiku diplomai mano irgi 2 apginti dulka), nusprendziau, kad noriu ismokti groti gitara ir fotografuoti. Emiau veikti - mokytis juk niekad nevelu. Ir ka - laiko atsiranda.
    Tiesiog kelis kartus per savaite - "atleisk brangusis, grisiu veliau, valgyt susirask ka nors saldytuve pats, butu gerai jei ir man ka pagamintum..."
    Kaip ne viena mama minejo, visuomet galima atrasti kam palikti vaikeli, ar palikti vaikeli su tevu kelioms valandms per savaite. Manau problema ne cia.
    Visu pirma reikia atsakyti i klausima, ko pati norite, ko jums truksta, kad jaustumete savimi patenkinta ir save realizavusi. Is tiesu nesazininga tiketis, kad vyras, kad ir koks nuostabus bebutu, sutvarkys jusu vidini sauksma ir jausma. JIs gali buti pats tvarkingiausias, pats rupestingiausias, bet jei nesate laiminga pati su savimi, tai nepagelbes. Mano isitikinimu, nors ir seima, bet vistiek esame visi atskiros asmenybes, jei vienam pakanka sedeti forumuose apie masinas, zvejyba ar dar ka, gal zaidimus zaisti, paklauskite saves ko truksta jums. Galbut atrasite veiklos, kuriai, zinoma, reikes laiko - bet tuomet aiskiai apibresite seimoje taisykles, kurios jums leist ta veikla megautis. Neperlenkiant lazdos, zinoma. Nes, man regis, pasakyti - " tu man nepadedi, as niekam neturiu laiko" ir pan yra viena, o visai kas kita yra pasakyti " as noreciau is taves pagalbos penktadieni vakare, nes porai valandu eisiu i ... kursus". Galbut ir vyrai kitaip reaguos, ir pagaliau pacios sau tapsite idomesnes
    Sekmes!

    12
30. 

    

    2013.11.05 12:15 (prieš 12 m.)

    Pritariu SKY. Manau vyro paskirtis nėra globoti silpną moterį, gerbti silpnų bambančių amžinai nepatenkintų nemokančių manipuliuoti ir gauti ko nori vyrai tiesiog negali.. moterys privalo pačios save mylėti, veikti, daryti kas joms norisi, organizuoti savo asmeninę erdvę asmeninę saviraišką ir interesus..neužsisėdėti vien namuose nuolat laukiant kad ateis vyras riteris ir išgelbės jas nuo žudančios rutinos ir pareigų. Reikia aiškiai nustatyti ribas, išsikovoti laiko savo asmeniniams reikalams, susitarti su vyru dėl pasidalinimo pareigomis, sugalvoti jiems bendrų kasdienių ritualų malonių abiem su vaiku - tarkim vyras galėtų kasdien valandėlę maudyt vaiką ar paskaityti prieš miegelį, ar užsiimti kita vaikui naudinga veikla, ar pvz. šunį išvesti laukan kartu. Savaitgalį vieną dieną skirti šeimai kažkokiom bendrom veiklom pasibūvimui pramogom. Gerai būtų įtraukti į anūkų auginimą ir senelius ar tetas kad retsykiais pabūtumėt su vyru kur dviese, prisimintumėt intymų bendravimą. žinoma kai vyras ima įžeidinėt žmoną ir juolab vaiką.. tokiam reikėtų gerokai skiauterę patrumpinti, nesitaikstyti, gerbti save ir saugot vaiką..

    1

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!