Be motinystės instinkto?

«1 60 114 115 116 117 118

Evelina11

5 m. 5 mėn.

6 m. 11 mėn.

19 m. 2 mėn.

2021.11.22 13:22 (prieš 4 m.)

Po visų gimdymų buvo lengva depresija nors mylėjau visus tris dar pilve. Verkdavau nors nebuvo priežasties. Svetimų vaikų nesu mylėtoja. Tikrai nepuolu imti ant rankų jų. Jums tereikia laiko apsiprasti. Siuo metu net neįsivaizduoju gyvenimo be vaikų. Atrodo kitaip ir būti negali. Kai lieku viena namie tai atrodo tuščia juose. Su vaiku tikrai galima daug ką nuveikti. Svarbu patogus vežimas, ir pasiruošimas maitinti. Jei maitinate misinuku pasiimkite termosą ir galite drąsiai visur su juo eiti, jei pati maitinate tai žindymo skraistę. Aišku į klubą nenuleksit bet šiaip daug vietų galima aplankyti. Pasistenkite pasimėgauti kol vaikas mažas ir esate namie. Galite pavaikščioti po muziejus kad ir viena su vaiku. Vaikas pamiegos tuo tarpu. Pasėdėti kavinėje, pasivaikščioti parke. Net sporto klube mačiau mama sportuojancia o 2 mėn kūdikis snaudė vežime. Per vyro laisvas galite pakeliauti po Lietuvą nes tikrai yra gražių vietų. Kad ir Pakruojo dvaras.

Kaskasandra

2021.11.22 13:54 (prieš 4 m.)

Marinna parašė:
Sveikos. Norėčiau išgirsti atviras kitų patirtis. Pati viską išdėstysiu tiesiai šviesiai,tad nesmerkit. Auginu sūnelį,kuriam dabar dar mėnuo ir savaitė. Nejaučiu ja…

Man čia žinokit skamba kaip rimta pogimdyvinė depresija. Būtinai ieškokite pagalbos, nelaukite kol pablogės. Pvz čia geras projektas: https://www.mamamumsrupi.lt/

1

Dygna

1 m. 7 mėn.

4 m. 5 mėn.

2021.11.22 14:01 (prieš 4 m.)

Marinna parašė:
Sveikos. Norėčiau išgirsti atviras kitų patirtis. Pati viską išdėstysiu tiesiai šviesiai,tad nesmerkit. Auginu sūnelį,kuriam dabar dar mėnuo ir savaitė. Nejaučiu ja…

Labai prijaučiu. Man pirmas vaikas, jau virš 3 mėn., o aš dar vis ilgiuosi to buvusio gyvenimo, atrodo lyg kažkas jį išplėšė iš manęs man net nesusivokus. Per naktį tapau atsakinga už kitą gyvą ŽMOGŲ. Pergyvenu dėl visko, kad esu nepasiruošus auklėti, neįsisavinus visokių Montessori ir pan auklėjimo metodų, net nežinau kokį rinktis, nes jų ne vienas (ir, o dievai, kaip visam gyvenimui nesuklysti pasirinkus?! 😳). Kartais tikrai gailiuosi, kad turiu ją savo gyvenime, nes jaučiuos nepakankamai gera jai, nepasiruošus, neturinti mamiškų įgūdžių, bijau jai sugadinti gyvenimą pati būdama kartais tokia nelaiminga ir apatiška. Ir namie buitis ėda, neatsidirbau jokios sistemos kaip tvarkytis su gyvenimu namuose, kaip pasilengvinti dalykus, į darbą eiti buvo 1000 kartų paprasčiau. Nu visiška nevykėlė jaučiuos, ir neatrandu stiprybės kažką keisti. Pažiūrėjau video šiandien, kaip tvarkosi mama su 6 (šešiais!!!) vaikais +2 naujagimiai, tai uždepresavau, kad va kaip jai gaunasi, o aš su vienu vaiku sėdžiu netvarkytuose namuose 🥲 paradoksalu, bet dažniausiai man padeda ji, mano mažoji, kai tiesiog į akis jai pažiūriu, ji nusišypso, ir pagalvoju, kad aš jai viskas, tad negaliu suglebti visiškai, turiu laikytis ir jai būti geriausia, kokia tik galiu. Iš esmės jai labiausiai reikia meilės, o man reikia kažkaip nustoti spausti, plakti save ir smaugti, ieškoti kad ir mažų, bet gerų dalykų kasdienybėje (čia asmenybės dalykas, visad braidau po pelkynus klampius savo smegenyse, nei kiek šviesos neįsileisdama).

Linkiu jums stiprybės, negalvoti vien tik apie prarastus dalykus, gal pavyks kažką atrasti netikėtai. Ir žiūrėkit mažyliui į akis, apsikabinkit, labai padeda ir guodžia, kai sunku. Kažkur girdėjau, kad per dieną reikia bent 8 apkabinimų, kad išgyventume ir jaustumėmės gerai, tai virtualų vieną stiprų siunčiu aš, o kitus gausit šiandien "susirinkti" iš aplinkos ♥️♥️♥️

P. S. tam mažam žmogui jūs esat vienintelė ir tobula tokia, kokia esat, kad ir kokia "ne mamiška" save laikot.

paneleparren

3 m. 10 mėn.

7 m. 3 mėn.

2021.11.22 14:06 (prieš 4 m.)

Dygna parašė:
Labai prijaučiu. Man pirmas vaikas, jau virš 3 mėn., o aš dar vis ilgiuosi to buvusio gyvenimo, atrodo lyg kažkas jį išplėšė iš manęs man net nesusivokus. Per naktį…

Turiu jus pagirti, jūs esate tikrai puiki mama. Ne tvarkingi namai, montessori ir krūva būrelių vaiką padaro tobulu, o tiesiog normalus žmogiškas buvimas šalia. Netgi galiu pasakyti, kad pernelyg didelis rūpestis vaikais kaip tik skatina jų neurozes, tad viską jūs darote gerai, nereikia nei pačiai būti tobula, nei aplinkinių tokiais paversti

Austinys

4 m. 11 mėn.

7 m. 1 mėn.

2021.11.22 14:27 (prieš 4 m.)

Marinna parašė:
Sveikos. Norėčiau išgirsti atviras kitų patirtis. Pati viską išdėstysiu tiesiai šviesiai,tad nesmerkit. Auginu sūnelį,kuriam dabar dar mėnuo ir savaitė. Nejaučiu ja…

Labai labai užjaučiu jus dėl vaikelio netekties. Dieve, koks tai turėtų būti skausmas. Ar jūs tikra, kad jau išgedėjote netektį? Ar kreipėtės į psichologus?

Mano mama mirė nuo vėžio pusmetis iki pastojant pirmą kartą, nėštumas nutrūko 9 sav., iškart pastojau vėl. Kai dukrai buvo 6 mėn, kreipiausi į poliklinikos psichologę, nes dukters verkimas man keldavo įsiūtį ir aš jai suduodavau arba užmesdavau ant verkiančios kaldrą..

Psichologė labai padėjo, nors turbūt labiau padėjo dukters augimas ir tų verksmų mažėjimas. Neesu iš rodančių meilę žmonių, man sunku ištarti "myliu", ir vaikams esu gana šalta. Kasdienybėje net negalvoju, kad juos myliu, daug dažniau galvoju, kokia man jie yra kančia ir kaip atsibodo. Ir po 3m aš VIS DAR ilgiuosi senojo gyvenimo ir atrodo gyvenu tik laukimu, kada vėl jį turėsiu.

Be kreipimosi į specialistus, nelabai galiu ką patarti tik pasidalinti patirtimi ir tuo kad jūs tikrai ne viena ir tikrai nebloga. FB seku puslapį "Natūrali motinystė", ten tekstai taip pat labai atliepia tas pačias emocijas.

Man tik labai gaila, kad tiek daug istorijų, kad ir šiame forume apie tai, kokia motinystė moterims sunki. Kažkas su "sistema" tikrai atrodo negerai..

Margarita.

♡ A ♡ 6 m.

♡ H ♡ 8 m. 6 mėn.

♡ G ♡ 13 m. 2 mėn.

2021.11.22 15:26 (prieš 4 m.)

Geras psichologas? Bet manau tai jau patare.
As, asmeniskai, niekada negedejau buvusio gyvenimo. Dziaugiuos, jei vyras 'isleidzia' kur be vaiku, bet visada taip pat dziaugiuos, kad zinau, jog grisiu. Mazu vaiku niekad per daug nemegau ir nesiseilejau, bet visada zinojau, kad didesnes vertybes gyvenime neturesiu ir nenoresiu (karjera ir pan). Tik nezinau, ar tokie ats padeda?

Marinna

4 m. 3 mėn.

2021.11.25 16:05 (prieš 4 m.)

Britė parašė:
Be depresijos yra pogimdyvine melancholija, panašu jums tai, lengva forma ir man buvo, horminai žiauriai galingi, ateis meilė tikrai, manau ties kokiais 3 men, kuo …

Ačiū už įkvėpimą,man taip reikia dabar girdėti tokius žodžius,kaip balzamas sielai ❤️ įkvepia tikėt,kad viskas bus gerai🙏 nes dabar tas abejingumas, kurį jaučiu,varo į neviltį 😔

2019liepa

4 m. 4 mėn.

6 m. 5 mėn.

2021.11.25 21:43 (prieš 4 m.)

Marinna parašė:
Ačiū už įkvėpimą,man taip reikia dabar girdėti tokius žodžius,kaip balzamas sielai ❤️ įkvepia tikėt,kad viskas bus gerai🙏 nes dabar tas abejingumas, kurį jaučiu,var…

Man jūsų savijauta absoliučiai normali atrodo aš nei vieno savo vaiko neįsimylėjau tik gimus, ir ten tie visi rožiniai ir pūkuoti vaizdeliai, kaip "vaikai yra gyvenimo prasmė", arba "vaikui gimus buvo laimingiausia diena" man iki šiol atrodo kaip pasakėlės arba mišinių reklamos ištrauka 😂
Pirmagimis mano labai mylėtas pilve ir lauktas kai gimė - reikėjo kelių savaičių apsiprasti ir įsimylėti o labiausiai - priimti tai, kad šitas raudonas, verkiantis žmogelis dabar diktuoja mano gyvenimą, sustabdė karjerą ir trumpam "padėjo į spintą" mano darbinius kostiumėlius. Bet ta meilė atėjo kuo natūraliausiai, nieko nespaudžiant - ir savo vaiką myliu labiau už viską ❤️
Su antru tas pats - meilė atėjo tada, kai buvo laikas

Ateis ir jums. ❤️

Marinna

4 m. 3 mėn.

2021.12.02 22:23 (prieš 4 m.)

2019liepa parašė:
Man jūsų savijauta absoliučiai normali atrodo aš nei vieno savo vaiko neįsimylėjau tik gimus, ir ten tie visi rožiniai ir pūkuoti vaizdeliai, kaip "vaikai yra gy…

Labai prasmingas jūsų komentaras. Dėkui už pasidalinimą mintimis! ❤️Galiu sakyt,kad jau lyg tą meilė turbūt pamažu ateina. Labai nedrąsiai ir subtiliai,bet kas kartą mažyliui nusišypsojus kažkas jau sukirba ir užmegztas akių kontaktas kažką bando pažadinti manyje 😊