Ar normalu taip jaustis tapus mama?

12 3 Kitas »

2016.10.30 00:48 (prieš 9 m.)

Neseniai susilaukiau mažylio, jam 4 mėn., man pirmasis vaikas. Labai ilgai lauktas ir beveik nebetikėjau kad bus (man 36 metai), todėl man jis atrodo tarsi stebuklas
Praeityje liko persileidimas, negalėjimas pastoti, labai sunkus gimdymas, kai jau galvojau, kad vaikutis neišgyvens. Laimei, viskas baigėsi gerai, turiu sveiką ir puikiai augantį sūnų
Kodėl klausiu? Mano draugė mane vis išvadina „supermamyte“ (ne gerąja prasme), sulaukiu epitetų „tu tiesiog sutverta motinystei“ (sakomų su pasityčiojimo gaidele; aš neperdedu), traukimu per dantį ir pan. Draugė tai daro ne iš pikto, tiesiog ji kitokia motina, ir manęs visiškai nesupranta. Man kaip ir nerūpėtų, bet susimąsčiau, gal aš tikrai kažkaip nenormaliai jaučiuosi ar elgiuosi? Pamėginsiu trumpai papasakoti.
Maitinu vaikutį pati, man tai svarbu, t.y. kad jis gautų ne mišinuką.
Neleidžiu vaikui verkti, stengiuosi iškart paimti ant rankų ir nuraminti, nes nematau reikalo rėkinti vaiką. Beto, jei jau įsiverkia, jis man visą dieną būna irzlus, o jei greit nuraminu, tai dažniausiai tuo viskas ir pasibaigia.
Jei važiuojam mašina ir jis kėdutėj pradeda verkti, stabdom mašiną ir vėl važiuojam tada, kai vaikas nurimsta.
Aš beveik jaučiu fizinį skausmą ir kažkokią isteriją, jei girdžiu savo vaiką verkiantį ir negaliu to klausytis.
Aš nenoriu vaiko palikti niekam prižiūrėti, išskyrus savo vyrui. Atrodo, kad niekas taip nepasirūpins kaip aš, na žodžiu, jei kur reikia važiuoti, arba vežuosi vaiką kartu ,arba palieku vyrui pažiūrėti.
Aš nerimauju, kad vaikas tik išaugtų sveikas, kad jam nebūtų kokių sunkių ligų (vėžys ir pan.).
Man vaikas dabar visas mano pasaulis, pats nuostabiausias padarėlis, ir t.t. Žiūriu į jį ir kiekvieną sykį neatsistebiu, kaip man Dievas davė tokį stebuklą.
Žinau, ką pagalvosit, bet vyrui jau irgi skiriu dėmesio, iš pradžių dėl nuovargio tikrai skyriau mažai, tačiau dabar taisausi, o ir vaikučiui paaugus jau jaučiuosi nebe zombis, kokia buvau pirmuosius kelis mėnesius. Man svarbu ir santykiai su vyru, nes jis ir sūnus yra mano šeima.
Dėl šitų dalykų mano draugė mane laiko išprotėjusia, o aš manau, kad čia normalus mamos jausmas, na gal kažkiek dar veikia hormonai, nes maitinu.
Ar aš tikrai nenormali? Gal galėtų kitos mamos pasidalinti?

7

Ingka

Maziukas 5 m. 10 mėn.

Mylimukas 11 m. 5 mėn.

2016.10.30 01:32 (prieš 9 m.)

Tiesiog_mama parašė:
Neseniai susilaukiau mažylio, jam 4 mėn., man pirmasis vaikas. Labai ilgai lauktas ir beveik nebetikėjau kad bus (man 36 metai), todėl man jis atrodo tarsi stebukla…

Mano nuomone viskas su jumis gerai drauge turi savo suvokjma apie vaiku prieziura, jus-savo. neimkit i sirdi jos kandziu pastabu. As taip pat jai galeciau ikasti, kad "sovietiniu"patarimu isikandusi kaip ir jus, as irgi dziaugiausi kad galiu maitinti vaika savo pienu...ir ilgai maitinau (nors is aplinkiniu , ir ypac savo mamos, gavau daug raginimu pereit ant misinuko. nes taip butu paprasciau). Vaikuti , pradejusi verkti irgi visuomet paimdavau ant ranku, ramindavau (del to daznai sulaukdavau pastabu is mamos ir kitu aplinkiniu kad vaikas bus mamyciukas, nes pripratinsiu buti ant ranku :D). Pradzioje jei reikedavo kazkur trumpam iseiti, irgi vaika palikinedavau tik vyrui,atrode kad niekas juo nepasirupins gerai. o veliau anyta uzsitarnavo mano pasitikejima (budavo tokiu " kabliuku " pvz. Pradzioje normaliai pampio uzdeti nemokejo, bet jau nesiniuansavau. JOs bendravimas su vaiku, vaiko dziaugsmas pamacius mociute viska atpirkdavo ). iki pat darzelio niekam kitam ir nepalikinejome, tik anytai. jei ji negaledavo, vezdavomes vaika kartu. Tiesiog man irgi sunku "numesti" vaika bet kam...Masinos stabdyti neprisireike, sunus kaip tik labai mego ir dabar megsta vaziuoti o ligos...visos mamos nori kad ju vaikai augtu sveiki, ir gyvenimo linki pacio geriausio ir sveikiausio. tad apie vezius geriau negalvokite tiesiog stenkites (bet nepersistenkit) rodyti sveiko gyvenimo pavyzdi. ATrodo ka cia tie pypliai atsimins, bet manau kad kazka tikrai uzfiksuoja. vyras irgi pirmus menesius demesio stygiu kentejo. vaikui augant , isivaziavus i naujas vezes ir susitvarke po truputi demesio paskirstymas

viktorijabz

Julius 5 m. 5 mėn.

Šarūnas 8 m. 4 mėn.

Indrė 10 m. 6 mėn.

2016.10.30 06:58 (prieš 9 m.)

Tiesiog_mama parašė:
Neseniai susilaukiau mažylio, jam 4 mėn., man pirmasis vaikas. Labai ilgai lauktas ir beveik nebetikėjau kad bus (man 36 metai), todėl man jis atrodo tarsi stebukla…

Aš irgi lygiai taip pat auginu. Nuolatos sulaukiu komentarų, kaip pasilengvinti gyvenimą, bet nekreipiu dėmesio ir nesipiktinu. Tiesiog pagalvoju, kam mano vaikui pasisekė, kad turi tokią mamą. Nes taip auginti yra nelengva. O šiaip tai kalbant su kuo nors beveik nieko realaus papasakoti negali apie sunkumus, nes iškart pasipila: išsilepinai, pati kalta ir t.t. Geriau ieškoti bendramintės draugės, jeigu norisi moteriško bendravimo, nes tos, kurios taip nedaro, niekada nesupras

Meddom@

6 m.

9 m. 7 mėn.

2016.10.30 07:44 (prieš 9 m.)

Viskas labai pažįstama aš irgi nerėkdau vaiko, irgi maitinu pati ir kaifuoju nuo to.. pavydžiu vaiko visiems, išskyrus vyrą/tėtį.
Pradžioj net sulaukiau iš savo ir vyro tėvų nepiktybinių komentarų - „palauk, norėsit kur išlėkt, tada mes būsim reikalingi”. Bet iki kol gerokai paaugs, niekam nesiruošiu vaiko palikti, tam yra tėtis. O jau kai bus lokie 2 metukai ar daugiau, gal ir drąsiau jausiuos šiuo klausimu.
Beje, kas liečia vaiko verkimą ar niurzgėjimą, aš irgi stengiuosi iškart reaguoti, išsiaiškinti kodėl taip yra, nuraminti vaiką ir pan.. bet mane taip nervina lankantys dėdės, tetos, ta pati anyta. Tampo ant rankų, pradeda vaikas verkšlent, o tos „nu nieko nieko”, maždaug tai normalu. Nesinori įžeisti nieko ir stverti vaiko iš rankų, bet gal mūsų požiūris kitoks.. lipu per save, kai taip būna..
O kas dėl automobilio, mums patinka važiuoti. Bet yra kartą tekę stoti raminti ir maitinti o apie ligas.. aš negalvoju. Tikiu ir žinau, kd viskas bus gerai
Žodžiu, viskas pas Jus normalu

lapsa

10 m. 8 mėn.

22 m. 11 mėn.

2016.10.30 08:44 (prieš 9 m.)

As manau ,kad autore viska gerai daro,as taip pat auginu antra suneli,pirma taip pat auginau.daugiausia komentaru sulaukiu del ilgo zindymo,pasak kitu mamu,vaikas turi paverkti,as nerikdau vaiku.

2016.10.30 08:58 (prieš 9 m.)

Hm...o tai kaip kitaip vaika galima auginti? leisti verkti? Nenesioti? Palikti betkam? As auginu taip pat kaip autore ir kitaip neisivaizduoju.

Meddom@

6 m.

9 m. 7 mėn.

2016.10.30 09:23 (prieš 9 m.)

Na matot, mes kitaip neįsivaizduojam, o kitos kuria temas, kaip bus mamomis, nes nekenčia vaikų...

2016.10.30 09:29 (prieš 9 m.)

as supratau dabar augindama vaikus kad vienos taisykles siuo atveju nebuvo ir niekad nebus ir visiems geras nebusi vieni augina taip kitas taip as turejau ir kitoki supratima apie auginima vaiku neleisiu verkt niekam nepaliksiu nedarysiu to ar ano BET viskas gaunasi vis kitaip na gal kad pas mane dvynukai tad sunkiau ir neturiu jokiu artimuju kurie butu salia ir padetu (vyras daug dirba) tad pirmi du menesiai buvo kosmaras pati maitinu tad nebuvo poilsio nei diena nei nakty ir iki siol nelabai yra tad neiseina nesioti ir myluoti vaiku tiek kiek noreciau tenka leisti ir isiverkti ir tikrai palikciau artimiesiems vaikus bet tokios galimybes nera ir as supykstu ir pavargstu nuo ju tad reziume mano nuomone kaip mes esam visi skirtingi tai ir vaikus auginame skirtingai ir vienos tiesos cia nebus bet jau ko nedariau ir nedarysiu ka mano nuomone jusu drauge blogai daro tai kisa savo nuomone ( jei atrodo kaip ji augina savo vaika yra pats geriausias budas tad kitoks auginimas jei atrodo nenormalus) ir as susiduriau su tokiom mamytem bet man pro viena ausi ieina pro kita iseina tiesiog nekreipkit demesio i kalbas ir auginkit savo vaika kaip jums atrodo geriausia sekmes

Eloreta

Elijus 9 m. 9 mėn.

2016.10.30 10:02 (prieš 9 m.)

As lygiai taip pat darau kaip rasot cia visos, vaikelis nuostabiausia kas ivyko mano guvenime ir nezinau kaip galima elgtis kitaip nei dabar, bet visi pazistami ir draugai pamokslauja nuolat bet as ju neklausau darau taip kaip man atrodo geriausia

2016.10.30 11:35 (prieš 9 m.)

viktorijabz parašė:
Tiesiog pagalvoju, kam mano vaikui pasisekė, kad turi tokią mamą.

Ačiū visoms už pasisakymus, kaip ir maniau, pasirodo, aš normali

O šį argumentą pasilieku ir panaudosiu, kai kitą sykį draugė prisiknis Arba turiu dar vieną argumentą: aš tiesiog myliu savo vaiką