Mikitukas parašė:
O kiek laiko kartu gyvenat? Gal viskas išsispręstų jei jis pasipirštų? Tada kažkoks užtikrintumas iš jo pusės atsirastų dėl jūsų bendros ateities.
Aš jo nespaudžiu su santuoka. Viskas dar gerokai per anksti. Gyvename kartu 8 mėnesius. Esmė tame, kad nesijaučiu pasimetusi dėl bendros ateities, bet dėl savo jausmų jam. Kai sužinojau, kad jis man melavo tarsi viskas aukštyn kojomis apsivertė. Tiesiog nekenčiu melo nors užmušk 🤦♀️
Filomena_ parašė:
perskaičiau viską ir man atrodo čia visa esmė svečioj šaly. Įsikibot jo kaip vienintelės galimybės ten jaustis gerai, nors viduj širdyje norit grįžti.
Yra tiesos nesigynčysiu. Mintimis vis sugrįžtu į namus, bet tik dėl to, kas įvyko. Prieš tai pati buvau kupina planų dėl ateities, šeimos sukurimo, planavome pirkti kartu būstą. Planai išliko žinoma, tik noriu aprimti ties jausmų tema. Nes neturiu žalio supratimo ar vis dar jam negaliu atleisti, ar čia aplinka mane taip gadina 🤔
saldute parašė:
O tas tavo mylimasis zada tave kadanors vesti? Nori seimos, vaiku ar tik siaip gyvenate ir kas bus, tas bus? O tu pati ko nori siame gyvenime? Ar nori santuokos, ar…
Dėl vedybų esu užtikrinta 100 proc. kad jos įvyks jei aš nesudurniuosiu ir nepaliksiu jo. Tikrai negyvename principu kas bus, tas bus. Kaip ir minėjau planai yra pirkti, aš keletą kartų buvau užsiminusi, kad norėčiau vaikelio, jis taip pat nori, bet ne dabar, nes jis nori pirma griežtai įsigyti vietą gyventi ir tada jau viskas paeiliui. Dėl gyvenimo toli nuo gimtų namų galėčiau, tik manau reikia pripratimo. Juk tik metus čia esu, kur esu 😊 na o mano vyras/draugas yra gerokai vyresnis beveik 12 metų. Nežinau ar skaičiai labai turi mums įtakos. Gal, kad aš dar tokia pasimetusi, bandanti atprasti nuo nerūpeatingo ir priprasti prie tikrojo gyvenimo 😁
Ar aš laiminga šiai minutei sau atsakyti negaliu. Per daug pasimetimo vis dar apie tai, kas vyksta su manimi 🤔 mano draugas bando ramimti, kad viskam savas laikas. Kai išmoksiu pakankamai gerai šnekėti kalba, bus lengviau užmegzti pokalbius, ryšius su žmonėmis. Atsiras galimybė išeiti pasižmonėti, o ne sedėti tarp keturių sienų po darbo 😁 viena minute tikiu ką sako, o kitą jau vėl abejoju 😊 ir turiu manau gana didelę problemą galvoti, tada pergalvoti, ką galvojau pirmiau, ir taip tolyn, kol nebesuprantu iš vis ko noriu, dėl ko noriu ir ar iš vis verta 😁 aš tokia tyliukė, visada daaaaaaug mąstau, nusprendžiu iš blogosios pusės, nes neesu iš optimistų tarpo, o kai padarau, ką nusprendžiu - gailiuosi 🤦♀️
Klauskit, kas domina atsakysiu ir tokiu būdu galbūt išsiaiškinsiu kur šuo pakastas. Nes nuomonės iš šalies padeda blaiviau mąstyti, nei svartyti viduje viską per naujo ✌️