Mažylė1 parašė:
Kaip Jums sekasi su pienuko traukimais, kiek kartų per parą traukiate, ar traukiate naktį? Ar jau pradedate galvoti apie retinimą arba gal pilnai perėjimą ant mišin…
Pradesiu mažinti traukimus, labai pavargau, ypac naktimis keltis, nes vaikelis jau ismiega dazniausiai visa nakti, tai neseniai sumazinau iki 1 karto nakti, per para 6 kartus traukiu, tai ant ribos uztenka pienuko, dar kameroje turiu pasisaldzius 🙂 ir jau traukimo laika keliomis min sumazinau, bet jau ir krutine guzuojasi, turbut nebus taip lengva, nors iki metu dar butinai noriu, kad mano pienuko gautu, nors ir maziau, tikiuosi vaikinas valgesnis pasidarys kieto maisto 🙂
Tesime su vyru antra apvaisinimo kelione, kai sueis metukai, reikia, kad hormonai sugristu i vietas 🙂
Kaip pas jus su pienuku, ar pakanka?
Beje, ar turime mamyciu, kurios ilgai nelauks ir planuosis dar viena vaikeli?
AgnėVas parašė:
Pradesiu mažinti traukimus, labai pavargau, ypac naktimis keltis, nes vaikelis jau ismiega dazniausiai visa nakti, tai neseniai sumazinau iki 1 karto nakti, per par…
Mano tai šitas pametinukas, pastojau, kai vyresnei buvo 10 mėn. Irgi nutraukinėjau pieną, pastojau iš antro ciklo.
Ermelinda parašė:
Mano tai šitas pametinukas, pastojau, kai vyresnei buvo 10 mėn. Irgi nutraukinėjau pieną, pastojau iš antro ciklo.
Kaip jums sekesi ir sekasi dabar, toks amzius, kai atrodo abiems butina mama? Kaip vyresnelei susigyveno su broliu? Esu skaicius, kad vaikui didziausias stresas brolio/sesers atejimas i seima 😬🙂
AgnėVas parašė:
Kaip jums sekesi ir sekasi dabar, toks amzius, kai atrodo abiems butina mama? Kaip vyresnelei susigyveno su broliu? Esu skaicius, kad vaikui didziausias stresas br…
Aš kai paskaitau, būna įvairiai. Mano atveju mano vyresnioji pasirodė pavyduolė. Gavosi, kad pirmąkart ją palikom pas senelius nakvot ir dar trim dienom, kai važiavau gimdyti, tai kai vyras pasiėmė, ji su manim nebendravo kelias dienas. Paskui,būdavo, žindai, ar laikai mažiuką, ima mano ranką nuo jo, deda sau ant galvos, kad ją laikyčiau. O vakare kai išeinu migdyti mažo, tai ir dabar klyksmas visada. Broliui pačiam pykčio nėra, būna ir gražiai draugauja. Brolis labai prie jos lenda, veržiasi kaip iš protėjęs, o ji būna dabar rodo, jei brolis verkia. Bet žaislų jam neduoda, viską, ką jam duodi, pasiima, nebent neįdomūs. Sunkiausia tai buvo fiziškai sužiūrėt abu ir mažesnį saugot. Nes ir ta dar maža visai, o rankose naujagimis. Žindai mažą, o tuo tarpu sesuo lipa per mane, per pečius, šoka ant manęs, tada bėga kažkur, girdi, viskas griūva, pleši papą ir mažo ir bėgi žiūrėt, kas ten nutiko. Ir saugai, kad mažam ko nors nepadarytų, nes nesupranta jo gležnumo. Tai meta kažkokį daiktą, pataikė man kartą į ranką, kuria buvau uždengus galvytę maitindama, skaudžiai išties. Tada dabar sugalvoja pvz kad reikia su kojom atsistot ant brolio nugaros. Tada paskui pradėjo jį bandyt pavaišint kažkuo. Smulkius žaislus suslėpiau, bet vistiek, tai maisto likučiai, tai lipdukai mėtosi, jau, žiūrėk, mažas žiaumoja. Plius mažas skirtumas, ligų pavojus. Vyresnėlė labai imli ligoms, stabdėm daržą trim mėnesiam, kol kūdikėlis nors kiek sustiprės. Na, ir nuėjo po trijų mėn ir atnešė ligų, su trijų mėn kūdikiu atguliau į ligoninę su bronchitu abiejų pusių. Tai tokiu mažu skirtumu vaikai mano galva pliusas tik su darbais pvz, jei nori vienu ypu pasidaryt šeimos planą ir vėl grįžt su visam į darbus. Mano atveju aš taip planavau dėl darbų ir dėl savo amžiaus. Na, sako, vėliau lengviau, nes mažu skirtumu daugiau bendrų interesų. Bet iki to neužaugom dar.
Ai, dar niuansas su miegojimu. Kadangi skirtumas mažas, vyresnis dar pats nemiega, išsikraustė vyras su vyresne į kitą kambarį miegoti, taip ir gyvenam, skyrium vaikus pasidalinę, kaip kambariokai 😄 kiek kartų bandėm kartu, be šansų, vaikai vienas kitą rėkimu išbudina, ir niekas nemiega.
Kai vyresnėlė neina į daržą nuo pavasario, ėjimas į lauką irgi sudėtingesnis, nes jau pagal dviejų asmenų norus. Vienas nori lėkti, kitas pvz nenori gulėt vežime. Tai, dažniausiai einam, kai mažas miega, bet pabunda ir einam namo, kuo vyresnėlė irgi nelabai džiaugiasi.
Nepirkau nešynės, nei dvigubo vežimo, bet dabar jau pirkčiau, nes labai varžo, du vaikus pritaikiau tik į maximos vežimą. Mažą įmetu su kiaušiniu, tiksliau, jo vidine dalim, maxi cosi išsiima, o vyresnę įkišu sėdėt į vaiko vietą, o pati krepšį į ranką ir einam.
Šiaip, galiu pasakyti, su kuo visi, turintys daugiau vaikų, kad su vienu yra labai lengva, bet tą supranti, kai kitas atsiranda
Visgi, ar keisčiau kažką? Buvo tikrai silpnumo momentų, kai galvodavau, o gal nereikėjo. Bet čia trumpam, vaikai mano nuostabūs, labai juos myliu ir džiaugiuosi, kad jie atėjo į gyvenimą. Ps.man niekas nepadeda, vyras grįžta pernakvot realiai, o senelių dalies nėra, o kas yra, labai ribotų galimybių. Auklę samdžiau trumpam, pasiplovė kažkaip ir tuo baigėsi. Išsprendus pagalbos reikalus, viskas turėtų būt žymiai lengviau, nei aš aprašiau
O čia šiandien vaizdelis. Ganau.
Pas mus 4m skirtumas, bet pavydumas yra. Kai užeina noras pažaidzia, jo žaislų imti negali, susigriebia viską, kas jo, nors ir nežaidžia. Vyresneliui tėtis yra svarbus, tad prie jo trinasi, žinoma būna ir prie manęs. Va kaip tik šiandien mažasis trinasi prie vyro, o vyresnis ji stumia į šoną, kad čia jo tėtis 😀 bet taip jau pradėjo per galvą duoti mažajam (žinoma ne taip stipriai) bet vistiek, tai per ranka ar kaip kitaip pakenkti. Ir nežinau net kas jam užėjo, kad taip elgiasi.
Ermelinda parašė:
Aš kai paskaitau, būna įvairiai. Mano atveju mano vyresnioji pasirodė pavyduolė. Gavosi, kad pirmąkart ją palikom pas senelius nakvot ir dar trim dienom, kai važiav…
Vaizdelis tai tirpdo sirdi 🙂
grazu ziureti is sono i gausia seima, bet kas verda uz kadro, tai tikrai, yra reikalu 😬😃 kodel tuomet mamos sako, kad su antru bus lengviau 😃🙂🥵
Mes taip pat del amziaus nenorime tempti laike, ir dar bijau, kad po ilgesnio laiko, tiesiog, nebenoresiu pampersu ir bemiegiu naktu 😬
AgnėVas parašė:
Vaizdelis tai tirpdo sirdi 🙂
grazu ziureti is sono i gausia seima, bet kas verda uz kadro, tai tikrai, yra rei…
Su antru lengviau tai, kad jau viską žinai kas bus, kad dabar pilvelio skausmai, paskui dantų ir tt. Kad čia iššutimas, o čia tridienė.
Keista, bet viskas greit šiaip pasimiršta, kai augini vaiką, jis atrodo toks mažiuliukas vis, kol nepaimi į rankas vėl vos trijų kg žmogeliuko, ir tuomet anas oho, koks suaugęs staigiai tampa.
O tada vėl tave bloškia į bemieges naktis, į hormonų šuolius pirmą mėnesį, ką jau pamiršai.
Su pametinukais su laiku truputį ir išsekimas ateina, nes na, pirmas vaikas, viskas ok, atžindei, pavaikščiojai apvemtom maikėm, o kada tu toks vaikštai vos ne tris metus, nerandantis laiko į dušą, persirengt, na, tokia nušiušus lapė, o su dviem tai tuo labiau, tai išvargsti ir emociškai. Taip pat sunkoka būt nėščiai ir rūpintis metinuku. Ta prasme, čia nepagulėsi kaip per pirmą dekretą prie teliko. Čia eisi, bėgsi, nešiosi dešimt, ar dvylika kg ant rankų ir didžiulį pilvą. Mano atveju aš su 7 mėn nėštumu atguliau su vyresne į ligoninę, nes darže susirgo. Buvo labai sunku su pilvu toj mažytėj metalinėj lovoj su vaiku, kuris prie lašelinės pajungtas. Ir, aišku, kas dvi trys val keltis temp tikrint. Mamos daug pakelia, bet reikia iškart be rožinių akinių eit į tai, nebūna taip gražu, kaip instagrame laimingų šeimų nuotraukose. Man pvz darė cezarį. Teoriškai nieko kelt negali. Vyras po sav išėjo į darbą, tai susilenkus nešiojau ir kilnojau vyresnėlę, kitaip niekaip. Apie save galvoji mažiausiai.
AgnėVas parašė:
Pradesiu mažinti traukimus, labai pavargau, ypac naktimis keltis, nes vaikelis jau ismiega dazniausiai visa nakti, tai neseniai sumazinau iki 1 karto nakti, per par…
Aš laaabai pavargau nuo traukimo, nes traukiu kas 3val, tik naktį kėliausi tik 1k, 4val ryto, ir tai jau keletą mėnesių nebesikeliu, nes pradėdavau pramiegoti žadintuvą, ir fiziškai NIEKAIP negalėdavau atsikelti. Atrodo, kad tik traukiu ir traukiu ir traukiu ir plaunu pientraukį ir buteliukus, daugiau nieko neveikiu. Traukdavau 7k per parą, o dabar natūraliai sumažėjo iki 3-4k per parą, nes nebegaliu, pavargau, neužtenka, nes mano mažiukas labai valgus, tad duodu 1-2k per parą mišinuko, sakau taip bus balansas, kad nepervargti, neišprotėti, nes vis skaičiuoji kiek yra pieno, ar užteks, kada kitą kartą valgys, rašai datas, keliesi naktį, tada neišsimiegi ir nepailsi ir blogiausia, kad yra nuolatinė įtampa, stresas, nerimas, galvojimas, negali atsipalaiduoti ir mėgautis tiesiog, tai mane lėtai iš vidaus žudo, aš noriu būti laimingi su vaikučiu ir mėgautis jo auginimu, noriu jam skirti kuo daugiau savo laiko, meilės ❤️🌸
Šioje interneto svetainėje pateikiama medžiaga yra skirta pažinimui ir informacijai. Jei kiltų klausimų dėl Jūsų ar Jūsų vaiko sveikatos, būtinai pasitarkite su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.
TV
