AgnėVas parašė:
Mamos, ka turite minty savarankiskas miegas/uzmigimas? Ar mokinate idejus i lovyte tik apsnudusi, kad uzmigtu pats?
Nera jokiu "turi", kaip ir minejo "tikniekamnesakyk" kaip kam ko reikia ir kokia situacija. Musu dukra miegojo lovyteje iki pirmojo miego regreso, t.y. iki 3,5men. Tada paluzau ir ji persikele iki metu pas mane i lova. Man buvo patogu, as greit uzmigdydavau su krutim ir vargo nemaciau, man tai buvo nuostabus artumo, jaukumo kupini menesiai ir kartociau tai vel nepaisant, kad prabudinedavo kas 1,5val.
Bet mano tikslas buvo zindyt iki metu laiko ir didziausia problema nujunkymo buvo migdymas. As galvojau kaaaa reikes daryt juk ji tik taip uzmigdavo ir tai buvo labai stipri miego asociacija. Tikslas ne tik nujunkyt, bet ir perkelt i dukrytes kambari. Supratau, kad veliau gali buti sudetingiau (arba ne, juk patirties neturiu, bet taip maniau) todel viska padariau iskart. Taip, as maniau, kad tai bus per didelis pokytis nuo lovos ir miego prie mamos iskart prie lovytes (na bent vienam seminare ta girdejau). Bet kreipiausi pagalbos i miego specialista ir paskatinta bei padrasinta as tai padariau iskart, bet zindymo nenutraukiau mokant migdyt. As maniau, kad mano dukra jautri, ypac emocinga ir uzsispyrus ir, kad tikrai bus "ragas", netikejau, kad pavyks, bet mane nustebino tai, kad viskas buvo zymiai lengviau, nei as tikejaus. Del perkelimo i kita kambari, baisiai bijojau, nerimavau, sirdi skudejo, bet kai man paaiskino, jog vaikai jautriai miega nuo 7men. ir menkas kaldros truktelejimas gali pabudint ir prisidarysiu tik sau papildomo vargo. Naudojam kameryte, kas suteikia ramybes ir tikrai - miega zymiai ramiau, ismiega visa nakti ir jokiu valgymu ar pan.
Visa tai galiausiai man padejo atskirti maitinima nuo miego ir pasiekiau tai ko norejau (nors liudna ir tikrai skaudu) nutraukiau zindyma.
Savarankiskas miegas kai be supimo ir uzsnudimo rankose vaikas uzmiega lovyteje. Yra kelios metodikos, kai tevai nelieka kambaryje, bet mes esam salia, glostom, ar tiesiog bunam iki kol uzmiega.
Svarbus niuansas, kad mano dukra rode tam tikrus zenklus, kad ji pasiruosusi savarankiskam miegui (kelis kartus migdydamasi atsitrauke nuo kruties ir tiesiog gulejo, siek tiek pasivarte ir uzmigo - tai buvo tik keleta kartu, bet mane padrasino).
Nera jokiu taisykliu ir visi daro, kaip jiems yra priimtina ir norisi. As negaliu ivesti supimo ar kazkokios kitos asociacijos nes A - atsiras naktiniai prabudimai, nes ji pati nebegales grizti i miega ir reikalaus pagalbos, B - kai tai nutiks, as tada tikrai neissimiegosiu, nes tai nebebus taip easy kaip istraukt papuka pasivertus ant sono 😆 Ir dar as buvau isvarius vyra is miegamojo visam tam laikui, kai miegojau su dukra, kadangi ji tiek keldavos as negalejau isipatogint esant mazai vietos ir po to stresavau, kad vyra budinu, na zodziu.. reikejo mums grizt i senas vezes, grizt visiems i savo lovas 😅 Nieko nepakenke santykiams, bet jau norejos to laiko vakarais tiesiog pachillint, paziuret filma, atsirado laisvesni vakarai tik mums. Cia yra mano situacija ir mano poreikiai, o visi mes labai skirtingi ir situacijos skirtingos ☺️
P.s. tikiuosi manes niekas dabar neuzdros “jeigu skauda tai kam nujunkai, vaiko poreikiai svarbiau!! 😅”, as pirmus metus visiskai buvau atsidavus ir padejus savo poreikius i stalciu kaip daugelis mamu, bet ant tiek as buvau prirista, niekas kitas negalejo uzmigdyt dukros nei vezimais nei supimais, mane pradejo tai slegti, kad negaliu nei pusdieniui ar maziau kazkur islekt, nes be manes viskas griuva. Sitas irgi labai prisidejo prie pokycio.
TV
