A ir G parašė:
Ne, už tai kad posto autore gal būt dabar itin jautri, nes turi atjunkyti savo vaikiuka, tai yra nei fiziškai nei psichologiskai lengva. O va dar čia susirinko, nev…
Nu matot, jūs patarimą nutraukti staiga laikot patarimu, o pvz., nutraukti pamažu jau turbūt laikytumėt "supermamytės" pasigyrimu. Iš kurios pusės žiūrėsit. Man pvz., naktiniai buvo labai sunkūs, bet žinodama savo pareigą, pajėgdama fiziškai żindžiau tol, kol pajėgiau psichologiškai (18 mėn). Ar jaučiuosi prastesnė už tas, kurios žindo du metus? Ne. Ar jaučiuosi geresnė už tą, kuri žindė 12 mėn. Ne. Ar jaučiuosi geresnė už tą, kuri galėjo, bet nežindė nuo 2 mėn. TAIP. Ar jaučiuosi geresnė už tą, kuri nežindė, nes negalėjo dėl rimtų priežasčių nuo 2 mėn. Ne. Tai mano požiūris, ar jis kuo padės autorei? NE. Tik ji pati nuspręs, kaip geriau jai ir jos vaikui. Klausė ar buvo tokių kurioms buvo sunku. Tai žinoma. Bet yra tokių, kur kaip sako, net nejaučia, kad žindo. Ar man dėl to skauda? Nu ne. Jeigu abiems gerai, kokio velnio man turi būti blogai. Gi ne man, ne mano vaikui kiša. Jei jaučiasi pervargus, nieko čia neprigalvosi - arba pasiryžti dar truputį pakentėti ir nutrauki pamažu, arba pasiryžti ir nutrauki staiga. Kaip geriau? Niekas nepasakys. Vaikai skirtingi, nėra vieno varianto. Vienam gal staiga nutraukus, atrodys, kad taip ir turi būti, kitą isterija ištiks. Ir atvirkščiai. Be to, nereikia pamiršti ir pačios mamos fiziologijos - vienai staiga nutraukus krūtinę verš, temp kils, kitai nieko. Viena kris į depresiją, kita šokinės iš laimės. Tai kaip galima patart?! Niekaip. Galima tik palaikyt, o ne lenkt į vieną ar kitą pusę.
O tokie pasakymai "ko vertas ilgas žindymas", kokia prasmė, man šlykštu nu faktas, kad sulaukia atsako. Skaityt, domėtis, apsidairyt, o dairantis matyt ne tik tai ką norim, o kaip yra ištikrųjų...








