mergina135 parašė:
Tik man dar begalo sunku atitrukti nuo tevu,begalo juos myliu,taciau jauciu ,kad negaliu galvoti pati,spresti pati,nes net nemoku.
Man buvo tas pats. Bet uždariau duris sau prisiekusi, kad ir kaip sunku bus, kad atgal negrįšiu ir negrįžau. Buvo labai sunku, nes aš mokamoje vietoje mokiausi, o kai išėjau iš tėvų, tai buvo likę tik du mėnesiai, per kuriuos turėjau prasinanyti iš kur gauti pinigų susimokėti. O dar ir save reikėjo išlaikyti. Ir mokytis reikėjo. Bet tada universitetas padėjo - leido dalį tik sumokėti, o po to jau pinigų iki mokėjimo termino surinkdavau - tiek jėgų atsirado, kai supratau, kad viską galiu pati padaryti: varydavau darbe ir moksluose net naktim nemiegodama - 7.00 val iš nuomojamo buto išeidavau ir 2.00 val grįždavau, paskaitom savaitgaliais ruošdavausi. Ir šiandien turiu viską, ko pati norėjau. Ir tas tėvų reguliavimas man gyvenimo nebegadina, nors jie tokie patys išlikę - stengiasi reguliuoti, kištis, bet aš nekreipiu dėmesio ir man mažai tai trukdo.







