Jūsų vaiko amžius artėja link 2 metų, prasideda dviejų/trečių metų (kaip kas vadina) krizė. Visiškai normalus raidos etapas. Pasiskaitykite daugiau, ypatingai angliškai yra daug informacijos.
O jeigu trumpai, leiskite vaikui daryti savarankiškai kiek galima daugiau. Žinoma, proto ribose, kad nesusižeistų. Kuo daugiau leiskite rinktis, pvz.: ar nori agurko, ar pomidoro; ar vilktis žalią, ar raudoną striukę; ar eiti pasivaikščioti ten (į kairę), ar ten (į dešinę) ir pan.
Dėl svetimų žmonių, vaikas prieš tai nesuprato, kad yra atskiras "Aš", jisai save laikė Jūsų "pratęsimu". Dabar, kai pamažu įgauna autonomijos jausmą, pradeda bijoti svetimų žmonių. Neverskite jo bendrauti su svetimais, jeigu bijo, ar nenori. Taip ir pasakykite, kad šiuo metu Jūsų vaikui svetimų žmonių baimė, dėl to labai stipriai kalbinti jo nereikėtų.
Visa tai praeis, tiesiog leiskite savo vaikui natūraliai "augti". Jisai vis daugiau ir daugiau nori daryti savarankiškai, ir, jeigu jam leisite tai daryti, gana greitai turėsite padėjėją, kuris Jums nuneš šiukšlę į šiukšlių dėžę, paduos iš stalčiaus šaukštą ar padarys kitą, jo amžių atitinkantį darbą.
Kantrybės, pasistenkite nepykti ant vaiko, kai jam užeina isterijos priepuoliai, tiesiog supraskite, kad jo viduje šiuo metu vyksta virsmai, kurių jisai pats nesupranta ir negali išreikšti žodžiais, kad Jums apie tai papasakotų. Būkita šalia vaiko, žiūrėkite, kad isterijos priepuolio metu nesusižeistų, apkabinkite, jeigu leidžiasi, arba tiesiog pabūkite šalia.
Įdomiausia, kad po tokio priepuolio tėvai dar ilgokai negali "atsigauti", o vaikui jisai baigiasi ir po 10 sekundžių vaikas jau vėl šypsosi, žaidžia, lyg nieko nebūtų atsitikę. Kai baigiasi isterijos priepuolis, galima pakalbėti su vaiku ir paaiškinti jam kaip vadinasi tai, ką jisai jautė. "Nenorėjai iš lauko grįžti namo ir dėl to labai supykai. Bet mums jau buvo laikas pietauti, todėl ėjome namo", ar pan. Kai pradės kalbėti, jam bus lengviau išreikšti tai, ką jisai jaučia.
Sėkmės ir kantrybės! Viskas praeina ir tai praeis...