Pastojau nelpanuotai. Po 8men draugystes... Is savo mamos jauciau tik spaudima santuokai. Bet su vaikinu apie tai net nekalbejome, manau buvome abu bendraminciai, kad dar peranksti...
Man 25 m. tesiu mokslus ir budavo labai nemalonu,kai destytojam pasakius savo pavarde i mane ziuredavo,kaip i kokia nusikaltele,kad nesioju pilvelyje gyvybe be santuokos,visu akyse matydavau klausyma "o kur tevelis
???...
Gimdyme dalyvavo ir tetis...kuriam vis akusere ir sesute mane vadino 'jusu zmona" kazkokia geda jauciau....
Dukryte priregistruoti ir nebuvo smagu..reikejo eiti pas notara,kad pasirasytu,kad pripazysta dukryte ir duoda jai pavarde...
Dabar jis sako gal reiketu susirasyti...? manau tik ne po, nes nesmagu nestukei su aites pavarde...nebent tikrai jauti,kad kazin ar kas iseis is santykiu. Manau mum dabar santuoka tik tam kad padarytumeme svente,o mum nei santykiai nepasikeis,nei pavarde dabar reikalinga
O visad turejau svajone.....balta suknele ir t.t....







