Klausimas psichologui: agresyvus kūdikis

«1 2 3 4

2015.11.07 00:44 (prieš 10 m.)

Mamma.wolf klausia, kaip reikėtų reaguoti, jei kaimynų berniukas mušasi, o jo tėvai į tai nereaguoja. Iš tiesų gana dažna situacija, kai vaikai tarpusavyje pešasi, ir lyg nepatogu barti ne savo vaiko, bet jo tėvams tai, atrodo, visiškai nesvarbu. Natūralu, kad greičiausiai darosi ir pikta, ir kyla susierzinimas, ir sutrikimas dėl to, kaip reikėtų tinkamiausiai reaguoti, kai vaikas muša Jūsų sūnų. Būtų šiek tiek gaila, jei tektų visai apriboti vaikų bendravimą: jei jų amžius panašus, galbūt po kelerių metų jie galėtų būti geri draugai.

Iš tiesų sunku būtų numatyti, kas toliau vyks su kaimynų sūnaus elgesiu. Viena vertus, augdami vaikai "protingėja", ir vis geriau supranta, kokių taisyklių visuomenėje turėtų laikytis, kaip elgtis, kad su jais kiti norėtų draugauti. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje berniukas gali nustoti muštis ir išmokti tinkamesnio bendravimo. Kita vertus, jei jo tėvai į mušimąsi nereaguoja rimtai, tai gali sudaryti galimybes mušimuisi ir toliau tęstis ir net stiprėti. Kokiu keliu vyks vaiko augimas - niekas negali atsakyti.

Pabandykite dar kartą pasikalbėti su kaimynais. Suprantama, kad jie nenori girdėti Jūsų priekaištų jų sūnui: jiems gali atrodyti, kad Jūs jį neteisingai puolate, smerkiate, taip pat jie gali jaustis, lyg Jūs juos laikytumėte blogais tėvais, o tai visada sukelia pyktį ir norą prieštarauti. Galite ramiai, bet tvirtai pasakyti, kad Jums nepatinka, kad jie nereaguoja į netinkamą sūnaus elgesį, kad Jūs norėtumėte rimtos reakcijos, nes dėl berniuko agresyvumo nukentėjo Jūsų sūnus. Pasakykite, kad tai gali Jus priversti apriboti vaikų bendravimą tol, kol jų vaiko elgesys nepasikeis. Jei vis tiek matysite, kad kaimynai niekaip nereaguoja į savo sūnaus mušimąsi - tuomet įgyvendinkite savo pažadą ir kurį laiką iš tiesų nebendraukite. Vis dėlto siūlyčiau nenutraukti bendravimo visiškai, nes vaikai greitai auga, bręsta, todėl ir jų elgesys gali pakankamai greitai pasikeisti, jei susidaro tam tinkamos aplinkybės (pavyzdžiui, jeigu tėvai vis dėlto pradeda drausminti savo vaiką).
2015.11.07 20:13 (prieš 10 m.)

Dar noriu atsakyti mamytei, kuri rašė 2015-10-06, tik, kaip suprantu, išsiregistravo, nes nesimato jos vardo. Gal vis tiek užklys paskaityti, o gal kam kitam bus aktualus klausimas ir atsakymas .

Klausiate, kodėl Jūsų 9 mėnesių sūnelis yra agresyvus, kanda, draskosi, peša plaukus, suduoda rankyte per veidą. Tai gali būti vaiko įgimtos agresijos išraiška. Neišsigąskite, tai nereiškia, kad Jūsų sūnelis yra agresyvus arba agresyvesnis už kitus vaikus - visi mes gimstame su tam tikru agresijos lygiu, tik vieni savo pyktį reiškia audringiau, aktyviau, kiti jį giliau slepia arba nėra linkę greitai supykti, supykę greitai atleidžia. Šie skirtumai priklauso nuo temperamento, kuris taip pat yra įgimtas. Taigi galima sakyti, kad kūdikiai jau gimsta, būdami "stipresnio charakterio" arba ramesni, nuolaidesni.

Antrąjį gyvenimo pusmetį dažnai šis įgimtas agresyvumas tampa ryškesnis. Jei mažylis žindomas, neretai būtent antrąjį pusmetį jis gali pradėti kandžioti krūtį, žįsdamas žnaibyti mamą. Taip pat, kaip ir Jūsų atveju, neretai kūdikiai ima draskyti, pešti plaukus ar suduoti rankyte. Toks mažas būdamas vaikutis sąmoningai to neplanuoja ir nenori, kad Jums skaudėtų: jis taip elgiasi impulsyviai, todėl, kad tuo metu tiesiog taip jaučiasi (ir net nebūtinai pykdamas - neretai tai būna savo jėgų, dantukų ar rankyčių stiprumo išbandymas).

Ką būtų galima daryti, kad tokio nemalonaus elgesio sumažėtų? Pirmiausia galite pasirūpinti, kad mažylis turėtų galimybių savo agresiją išlieti kitais, Jums priimtinesniais būdais. Pats geriausias būdas - aktyvi fizinė veikla: mažylį kutenkite, maigykite, masažuokite (masažo kokybė nesvarbi - svarbu, kad būtų daug glostymo, "minkymo" ir kitokio daugiau ar mažiau intensyvaus fizinio kontakto), skraidinkite ore, mankštinkite, "grumkitės", "riskitės" su juo, tėtis gali pamėtyti į viršų. Tokiu būdu žaidžiant kūdikis turės galimybių "nukrauti" turimą energiją, taip pat gauti daug fizinio kontakto, kuris svarbus kiekvienam vaikui.

Taip pat reikėtų sureaguoti į mažylio netinkamą elgesį, kiekvieną kartą, kai jis tą daro, sulaikant jo rankytę, ramiai, bet tvirtai pasakant, kad taip daryti negalima, ir nukreipiant jo dėmesį kur nors kitur. Natūralu, kad, kai kūdikis toks mažas, tą reikės kartoti daugybę kartų, tačiau ilgainiui paprastai vaikai supranta, ko tėveliai iš jų nori, ir savo įpročius pakeičia. Tik tam gali prireikti daug kantrybės.

Agresyvus vaiko elgesys nereiškia, kad jis Jūsų nemyli ar nemylės, ypač kai yra toks mažas - nes kūdikiai tikrai dar neturi galimybių sugalvoti (dėl nepakankamos smegenų brandos), kad jie nemyli mamos ar tėčio ir dėl to reikia pasistengti tėtį ar mamą įskaudinti žnybiant ar suduodant . Būna, kad ir didesni, kelerių metų, vaikai pasako, jog pyksta ant tėvų, nori juos užmušti, ir panašiai, ir tai irgi nėra įrodymas, kad su vaiku kažkas blogai. Dažniausiai tai reiškia, kad vaikas paprasčiausiai labai stipriai pyksta, ir netgi ne visuomet ant tų pačių tėvų. Todėl nesigraužkite ir nesvarstykite, ar vėliau sūnelis mylės, ar ne - paprastai vaikai savo tėvus myli labai stipriai, net jei tėvai ir padaro klaidų (prisiminkite, pavyzdžiui, tuos atvejus, kai nuo prasigėrusių, smurtaujančių tėvų atskirti vaikai, gyvenantys pas globėjus ar globos namuose, vis tiek bėga ten, kur "šaukia kraujas", net ir žinodami, jog ten jais niekas per daug nesidomės). Atsipalaiduokite ir nesijauskite bloga mama ;) .

1
Mama..

2015.11.08 02:12 (prieš 10 m.)

Sveiki, o kaip patartumete elgtis kai brolis ir sesuo musasi tarpusavyje (daznisusiai del zaislu)? Gaila mazosios, jog ji musasi nestipriai, o nuo brolio gauna skaudziai. Visada barame sunu uz tai, pastatome i kampa. Mazoji irgi kelis kartus jau pastovejo kampe, bet dazniausiai tik subarame, kad negalima broli musti. Paskutiniu metu nuo sunaus vis gauname atsakyma, kad ji pirma pradejo mustis, atsisako eiti i kampa, pabega is jo, kai mazoji uzsigaus, pasako, kad taip jai ir reikia. Pastumia. Pavydas? Bet tikrai gauna daug demesio. Nebausti uz tai kad musasi? Anksciau jis nebuvo toks piktybinis jos atzvilgiu.
2015.11.08 19:40 (prieš 10 m.)

Sveiki, Kristina. Brolių ir sesių nesutarimai sutinkami kone kiekvienoje šeimoje, kur auga daugiau negu vienas vaikas. Visi vaikai nori, kad būtų tėvų mylimi ypatingai, gautų iš jų daugiau dėmesio, nei kiti vaikai, geriausia - kad gautų visą tėvų dėmesį ir meilę . Todėl pirmas patarimas Jums būtų rasti galimybių skirti kiekvienam vaikui dėmesio individualiai. Rašote, kad sūnus dėmesio gauna tikrai daug. Tačiau dažnai šis dėmesys nėra individualus: tai yra, dažniausiai tuomet, kai yra daugiau negu vienas vaikas šeimoje, tėveliai su visais vaikais bendrauja tuo pat metu, taigi skiria jiems visiems dėmesio, kai vaikai yra kartu. "Individualus dėmesys" reiškia tai, kad Jums reikėtų rasti galimybių pabūti su kiekvienu vaiku atskirai: sakykim, Jūs skiriate pusvalandį sūnui, o tuo metu tėtis žaidžia su dukra. Vėliau arba kitą dieną - atvirkščiai. Šio pusvalandžio metu stenkitės, kad Jūsų dėmesio neblaškytų niekas pašalinis - televizorius, kompiuteris ar telefonas, stenkitės nedaryti kažkokių darbų, tačiau pilnai skirti dėmesį savo vaikui, žaisti kartu su juo ar daryti ką kita, kas jam patiktų ir būtų smagu. Jei sudėtinga rasti pusvalandį per dieną - galbūt tai galėtų būti laikas, kai vaikus guldote miegoti - tuomet skirkite kiekvienam vaikui atskirai bent 10 ar 15 minučių (žinoma, dvigubai ilgesnis laikas duotų geresnių rezultatų). Galbūt savaitgalį turėtumėte galimybių pabendrauti su kiekvienu iš vaikų po valandą.

Kai vaikas gauna tokio individualaus, tik jam skirto dėmesio, sumažėja jo noras konkuruoti su broliu ar sese dėl tėvų dėmesio, todėl dažnai elgesys stipriai pagerėja.

Iš Jūsų profilio matau, kad turite dar ir neseniai gimusią mažą sesytę, tad gali būti, jog vyresnių vaikų nesutarimai padažnėjo dėl Jūsų nėštumo ir sesutės gimimo: vaikai dar esant labai nedideliam nėštumui pajunta, kad mamos dėmesio tapo mažiau, juo reikia dalintis su būsimuoju nauju šeimos nariu, todėl nenuostabu, kad konkuravimas suaktyvėja. Suprantu, kad šiuo laikotarpiu gali būti sudėtinga rasti pakankamai dėmesio kiekvienam, nes dar reikia pasirūpinti ir kūdikiu. Jei vyras labai užsiėmęs ir mažai gali skirti dėmesio vaikams - galbūt galite prašyti pagalbos kitų artimųjų, kad ateitų pas Jus, padėtų buityje ir rūpinantis vaikais. Jūsų ramybė ir kantrybė taip pat yra labai svarbūs, mokant vaikus tinkamo elgesio.

Kai vaikai susipyksta ir susimuša, siūlyčiau nebandyti aiškintis, kas iš jų kaltas ir ką reikėtų nubausti, nebent aiškiai pamatėte, kad vienas iš jų trenkė kitam. Paprastai sunku nuspėti, kokia buvo priešistorė: gal vienas vaikas šaipėsi iš kito, gal nedavė žaisliuko ar padarė kokią grimasą, o tėveliai priėję pamato tik konflikto kulminaciją, kur vaikas jau paleidžia į darbą kumščius. Stenkitės besimušančius vaikus išskirti, pasakykite, kad jie galės kartu žaisti tik tuomet, kai tą darys draugiškai, sutardami. Pasidžiaukite, kai jie draugiški, o už netinkamą elgesį stenkitės barti kuo mažiau (kad tokiu būdu pernelyg neakcentuotumėte to, kas Jums nepatinka - vaikams net ir neigiamas dėmesys yra geriau, nei jokio dėmesio, todėl, auklėjant vaikus, geriau stengtis kreipti dėmesį į tokį elgesį, kuris tinka ir patinka, o netinkamą elgesį kuo dažniau paprasčiausiai ignoruoti).

Pasiūlykite tinkamo elgesio variantų, pavyzdžiui, kaip jie galėtų kartu žaisti, arba nebūtinai kartu, bet kažką veikti nesipešdami, nesimušdami.
Mama..

2015.12.29 15:00 (prieš 10 m.)

Sveiki, jusu patarimai duoda teigiama rezultata
Dar turiu klausimeli. Sunus perejo I vyresniu vaiku grupe darzelyje (4-7m), ir aisku jau pereme netinkamo elgesio pavyzdi. Apsivardzioja. Kai pasako negražiai sesei, pasakau kad negalima ir kad tokiu zodziu negirdeciau, kad tik neisaukleti taip pasako, o jis geras ir t.t. manau teisingai elgiuosi? Reaguoju gana ramiai, juk visi vaikai pereina si etapa.
Bet supykes, kai kazko neduodam, uzdraudziam multika, pastatom uz netinkama elgesi I kampa, kad pagalvotu kaip elgiasi ir t t, buna ir mums (tevams) negražiai sako, t y apsivardzioja ar pasako kad uzmus (is musu tikrai tokiu zodziu negirdi). Toks elgesys tevu atžvilgiu man nepriimtinas. Tuo labiau kad uzmus. Stovim uz tai kampe.. negerai?
2015.12.29 15:46 (prieš 10 m.)

Sveiki. Norėčiau ir aš šiokios tokios konsultacijos. Sunku tvarkytis su sūnelio kapriziukais, dabar ir muštis išmoko. Būnant metų 3 mėn mums nustatė afekto resperacinius priepuolius, ilgai ieškojom būdo kaip neišprovokuoti ašarų ir tuo pačių neįprasti gauti visko ko nori. Atrodo šį etapą išgyvenom. Nuo rugsėjo 1 d pradėjome lankyti darželį, tai prasidėjo vėl visokios problemos, pvz kaip žviegimas, mušimasis. Darželyje vaikas geras, ramus, namie tai bijom kad galvą nusisukti gali. Stengiamės beveik nekelti balso (labai retai jis ir pakyla), dažniausiai besibaigiant kantrybei išeinu į kitą kambarį palikusi jį su tėte. Pediatras taip pat bando įtarti hyperaktuvumą, tik sakė jog dar per mažas nustatyti tam. Tiesiog kartais nebežinom kaip elgtis kai jis daro kažką blogai ar mušasi. Šiuo metu dar veikia, kad kai užploja pradedu verkti, tada paglosto, prisiglaudžia. Bet ar teisingas toks elgesys? Naktimis taip pat prastai miega, dažnai atsibunda verkdamas. Mano šeimos nariai skatina nutraukti žindymą, neva daug problemų dėl to. Pas neutologę buvom kažkur prieš pusmetį, kaip patvirtino pediatro diagnozę - afekto resperacinius priepuolius.