Pirmagimis (iki 2 metų) laukia broliuko/sesytės...

2019.01.10 17:51 (prieš 7 m.)

Sveikos mamytes, kita savaite laukiam seses ir siek tiek neramu, kaip reaguos dar 2m neturintis sunus.. radau daug straipsniu apie pirmagimio paruosima, beveik visu esme - jam papasakoti apie leliuka. o ka daryti kai pirmukas dar nesupranta tu paaiskinimu? pasidalinkit patirtim, kaip reagavo jusu maziukai ir kaip isvengti galimo pavydo 😉

giedrerim

Ausrine 8 m. 7 mėn.

gytis 12 m. 3 mėn.

pijus 14 m. 4 mėn.

2019.01.10 18:04 (prieš 7 m.)

airushka parašė:
Sveikos mamytes, kita savaite laukiam seses ir siek tiek neramu, kaip reaguos dar 2m neturintis sunus.. radau daug straipsniu apie pirmagimio paruosima, beveik visu…

Man tarp broliu 2metai. Prieme labai gerai, jokiu pavydo priepuoliu. Ir dabar abu sukibe

avietuke

T. 9 m.

V. 15 m. 3 mėn.

T. 16 m. 2 mėn.

2019.01.10 18:08 (prieš 7 m.)

Pas mus tarp brolių 11.5 mėn, aiškinau nuo pat pradžios, grįžus pabučiavo, o paskui verkė laaaabai gailiai ir manęs neprisileido visą parą, paskui po truputį po truputį apsiprato. Būna jie kartu, vienas be kito nie kur, tačiau ir vyresnis broliui jaučia didelį pyktį ir pavydą. Taip ,kad tikrai sunku su tokiais .

2019.01.10 18:54 (prieš 7 m.)

Tarp maniskiu 1.9m pavydo niekad nebuvo, aisku paauge dabar ir pasimusa, ir del zaislu kariauja, bet kol mazi buvo jokiu bedu nebuvo.

1

brigita.ku

8 m. 2 mėn.

10 m. 4 mėn.

2019.01.10 18:56 (prieš 7 m.)

airushka parašė:
Sveikos mamytes, kita savaite laukiam seses ir siek tiek neramu, kaip reaguos dar 2m neturintis sunus.. radau daug straipsniu apie pirmagimio paruosima, beveik visu…

Aš maždaug tokiu laiku kaip jums (gal šiek tiek anksčiau) pradėjau pasakoti, kad važiuosiu į ligoninę lėliuko. Kad reikės jai su tėčiu, močiutėm pabūti. Kad kelias nakteles turėsiu su lėliuku nakvoti, o paskui parsivešim namo.
Nepasakojau, kad bus draugė ir t.t. tik kad kol mažas bus daug miegos, verks ir mamos pienuką gers, kad dar daug ko nemoka - bet augs ir išmoks.
Kai norėdavo paprašydavau pampersą išnešt ar kažką paduot. Kai nenorėdavo - neversdavau.
Niekad nesakydavau kad savo daiktus turės sesei atiduot ar pan. Kai ištraukdavau bodžiukus mažus ir pirmagimė klausdavo kieno sakydavau kad jos,.pasiùlydavau pamatuoti ir paklausdavau ką dabar su mažais daryt. Pati pasiūlydavo sesei.
Visada leisdavau liesti, glostyti, stengdavausi vengti tų "uoj tik neliesk taip stipriai!" (Čia šitus močiutės labai mėgsta) arba " negalima nes dabar sesė kažką". Pvz. nesakau "netriukšmauk nes sesė miega", sakau "netriukšmauk, nes jau vakaras. Netriukšmauk pabūkime ramiai" ir pan.
Realiai jei daug straipsnių skaitėt - tai visa tai jau radot
Aišku visko yra, mano didžioji pamažėjo ir dėmesio abiems reikia vienu metu, bet sesę tikrai myli ir kol kas gražiai draugauja.