2022.06.03 23:26 (prieš 4 m.)
Aš jus autore palaikau. Buvome panašioje situacijoje, statėmės patys namus, labai norėjome kuo greičiau įsikelti, bet su vaikais net minties.nebuvo gyventi statybose...kai jai buvo grindys ir sienos sudėti ir išdažyti mus ir daug kas durnino,.kad nesikraustome, nes juk su laiku įsirengsime viską. Tai sakau, kraustyčiausi jei būtume be vaikų, bet su vaikais bent elementarios virtuvės reikia ir vonios...tai va įsikėlėm su minimaliais baldais, bet su virtuve ir vonia. Vyras visad kartodavo, kad nori jog greičiau įsikeltume, nes tuomet jam lengviau būtų, grįžtų pas mus, bet tuo pačiu galėtų tęsti statybų/įsirengimo darbus. Tai dabar įsikėlus galiu pasakyti, kad tie darbai nepaspartėjo, o kaip tik sulėtėjo, nes elementariausiai prisivijo buitis 🤷♀️ o ir neturint pakankamos sumos pilnam įsirengimui darbai taip pat greičiau nevyksta, tuomet vėl tų būtinų dalykų neturėjimas ima erzinti, atrodo reikia ir to ir ano, ir lengviau buvo gyvenant dar ne name. O ir medžiagų dabar kai kurių reik ilgiau laukti, tai čia per 3-4mėn įsirengtumėt turbūt jei tik turėtumėt pakankamus finansus. O ir šiaip su vaiku gyvent statybose nu tikrai ne išeitis, pamenu au pirmagime kai mažiukė buvo, butą remontavomės, tai daugiau sakiau niekada gyvenime negyvensiu ten, kur bus daromas remontas.
Man visai atrodo išeitis jums su vaiku apsistoti pas tėvus. Tie 400km tikrai nėr kažkoks baisus atstumas. Vyras galėtų aplankyti kartą kitą per mėn., bet ir pinigų sutaupytumėt, ant nuomos leisti nereiktų, o ir vyras galėtų sau gyvent statybose ir darbuotis, gal net stimulas būtų greičiau viską pabaigti, kad jūs grįžti galėtumėt į jau suremontuotus namus.
