Atėjau pasiguosti 🥹 tai po savaitės bandymų, nutraukiu "miego mokymus", nes vakar palūžau pati ir palūžau taip, kad verkiau su vaiku. Matyt emocijos už visą savaitę išsiliejo, nes tas imk-dėk-imk-dėk metodas man emociškai sunkus. Rodės, kad turiu kantrybės ir šiaip pirmas dienas puikiai sekėsi, rodės pavyksta užmigti pačiai be didelių verksmų, su keliais nuraminimais, bet po kažkur gal 3 dienų ji matyt suprato, kas čia vyksta ir prasidėjo baisios isterijos. Tikrai baisios nes mano vaikas seniau taip neverkdavo kaip skerdžiamas, giliai giliai iš gerklės. Kažkaip šią nesėkmę priėmiau labai asmeniškai ir skaudžiai, nežinau, matyt buvo sužibusi viltis, kad gali mūsų miegai pagerėti,bet deja. Aplamai nebežinau nei kaip elgtis toliau, vakar sugrįžau ant kamuolio ir užsupau. Blogiausia dalis, kad ji prabunda kai mes grįžtam į lovą ir ratas vėl sukasi - kamuolys, bandymas gultis, kamuolys.....😔😪 ir kai užmigdau ją, dar pusvalandį palaikau glėby, nepuolu į lovą iš karto, bet tai negelbėja. Dedu į miegmaišį, kad nesijaustų temperatūrų skirtumo, guldydama į lovą pradžioj nuleidžiu kojytes ir tik tada galvą, pagildžiusi paglostau, palaikau rankas ant pilvo, galvytės, bet ji jau būna pradėjusi paniką - sukiojasi, malasi, spardosi ir taip įsidirgina, kad išsilaksto visi miegai. Nuoširdžiai sakant, labai pavargau nuo šito blogo miego etapo, nes rodos, jis niekada nesibaigs...
Gal galit papasakoti, kaip jūs elgiatės vakare? Ar prieš nakties miegą darote ilgesnį ar trumpesnį būdravimo laiką? Mums dramos prasideda jau bandant pamigdyti vakarinio miegelio ir tada kažkur už 1,5 val einam nakties miego. Galvoju, gal nereik to vakarinio miego, bet tada labai pervargs, aš nuovargio ženklus matau, kad ji nori miegoti, bet baisiausiai tam priešinasi. Žodžiu, kažkaip kuo toliau, tuo blogiau...😭