Pakalbam apie anytas (uošvienes) ;)

«1 30 50 5456 60 70 76 Kitas »

zosyte-Vilnius

sūnelis :) 14 m. 2 mėn.

dukryte :) 16 m.

2011.04.28 11:22 (prieš 15 m.)

ingoote parašė:
o iš tavo pusės senelės neturi? pas mus kaip suprantu analogiška situacija, bet aš visai nenusimenu kad kaip ir nelabai turi močiutę Gabija iš tėčio pusės...galbūt mane per daug jo šeima kartų įskaudinus ir įžeidus yra, ir aš nesugebu jiems atleisti, ir tai mano problema, bet atvirai apsakius aš džiaugiuosi kad mes susitinkam vis kuo rečiau

nea.. mano tevai mire
atleisi gal kada nors.. ne del ju. ir ne del anukes. del saves. bet ar pamirsi, nesu tikra..

2011.04.28 11:27 (prieš 15 m.)

zosyte parašė:
nea.. mano tevai mire
atleisi gal kada nors.. ne del ju. ir ne del anukes. del saves. bet ar pamirsi, nesu tikra..

žinok kol jų nematau tai atrodo viskas gerai galėčiau vėl gražiai bendraut, bet kai tik peržengia jie mano namų duris krauajs užverda, negaliu toks pyktis apima, vsiis blogi prisiminimai išleda...mano mama tokius uošvius turėjo, tai tik prieš mirtį pradėjo ją vertint ir gražiai elgtis o šiaip tai buvo pats blogaiusias žmogus žemėj...aš visad stengiuosi atleist, bet nepamiršt tokių dalykų matyt šis atvejis išskirtinis

zosyte-Vilnius

sūnelis :) 14 m. 2 mėn.

dukryte :) 16 m.

2011.04.28 12:11 (prieš 15 m.)

ingoote parašė:
žinok kol jų nematau tai atrodo viskas gerai galėčiau vėl gražiai bendraut, bet kai tik peržengia jie mano namų duris krauajs užverda, negaliu toks pyktis apima, vsiis blogi prisiminimai išleda...mano mama tokius uošvius turėjo, tai tik prieš mirtį pradėjo ją vertint ir gražiai elgtis o šiaip tai buvo pats blogaiusias žmogus žemėj...aš visad stengiuosi atleist, bet nepamiršt tokių dalykų matyt šis atvejis išskirtinis

na linkiu, kad kaip imanoma maziau nervintumeisi.. matyt, cia jau taip lemta...

2011.04.28 12:24 (prieš 15 m.)

zosyte parašė:
na linkiu, kad kaip imanoma maziau nervintumeisi.. matyt, cia jau taip lemta...

kai laukiausi man labai daug nervų kainavo dabar jau susitaikiau su likimu ačiū tau irgi linkiu stiprybės ir kantrybės su savo anyta
2011.04.28 21:33 (prieš 15 m.)

Svetlana B. parašė:
Ne tik tavo anyta gera As taip pat galiu pasigirti savaja Auksinis zmogelis Aisku,karts nuo karto kartais kazka lyg ir bando pasakyti,bet mane ji jau supranta ir nutyli

nu va, radau bendraminte

zosyte-Vilnius

sūnelis :) 14 m. 2 mėn.

dukryte :) 16 m.

2011.04.29 11:25 (prieš 15 m.)

ingoote parašė:
kai laukiausi man labai daug nervų kainavo dabar jau susitaikiau su likimu ačiū tau irgi linkiu stiprybės ir kantrybės su savo anyta

dekui :))) man tai daug nervu po gimdymo kainavo :)))
gelyte priimu ir duodu viena atgal :))) :tau-gelytes:

2011.05.02 13:50 (prieš 15 m.)

zosyte parašė:
dekui :))) man tai daug nervu po gimdymo kainavo :)))
gelyte priimu ir duodu viena atgal :)))

na vakar nusileidau vytrui ir nuvažiavom jos pasveikint su mamos diena...pasekmės tokios, kad mano vaikas vėl neramus, blaškosi per miegus,nu žodžiu kada aš pasimokysiu nežinau
2011.05.11 08:04 (prieš 15 m.)

Na aš pasakysiu taip, kad nesame mes jau su anyta "priešės" bet nesame ir "geros draugės" Gyventi su ja negalėčiau,(sunkus charakteris) o kai retai mataisi, tai ir pyktis nėra dėl ko
2011.05.18 16:54 (prieš 15 m.)

Sveikos merginos Noreciau ir as prie jusu prisijungti ir papasakoti savo istorija.
Pradzioj mano anyta man labai patiko sauni moteris, prikolna, megstanti linksmintis kartu su jaunimu ir t.t nu zodziu neturejau prie ko prikibti. Taciau teko mums su vyru apsigyventi dauge su ja, tada ir prasidejo mano pragaras... dirbom mes vienam darbe kartu, tai kai grizdavom is darbo , visada as eidavau dar ir kambarius aptvarkyti, vakariene padaryti, o ji tik pleskele istraukdavo is rankinuko. Nepagalvokit, kad as tingine ar siaip kokia, niekada neatsisakydavau padeti, gi suprantama ji vyresnis zmogus, beto mano mylimojo mama. Kantrybe man trukdavo tada, kai grizdavo vyras is darbo, ji prie jo ant manes pradedavo rekti, kad grizusi as is darbo einu guleti, o ji kambarius tvarkyti, pietus daryti, zodziu as nieko nedarau ( nors viskas atvirksciai) pradzioje nieko nesakiau, nutiledavau. (vyras tik ramindavo, liepdavo nekreipti demesio i ja, nes ji kaip visa laika girta) bet kiek galima... mano iniciatyva mes su vytu issikraustem, o tada neisivaizduojat kas dejosi. Kiek kartu man is bonkes i galva mete, stalus bande uzversti, cia apie keiksmazodzius, net nerasau. O viskas del to, nes ja vyras islaikydavo, uz buta jai moketi nereikdavo, valgyti pirkti taip pat nereikdavo, tai ko daugiau benoreti, visas atlyginimas ant snapso. tai iki siol viskas tas pats, mes esame db nuo jos kelis tukstancius km toliau, bet tai nesibaigia, kiekviena diena ji skambina mano vyrui, neduok dieve jis tel nepakels, paskambins man apsauks kale ir t.t. jau visus mano seimos narius nx issiuntinejusi.
Ypac kai db laukiuosi esu ypatingai jautri, tad vyrui uzdraudziau jai sakyti apie tai, nes kitaip jau iskeliau ultimatuma, kad gales vykti atgal ir gyventi su ja. Kaip manote gal as per grieztai elgiuosi, bet as merginos jau nebegaliu, vos ne kiekviena vakara asaros. Vis nori mus isskirti persa jam kitas ir t.t
Vyras mano amzinai supykes ant jos, bet kad ir kaip bebutu ji yra mama, apsisukes vel draugiskai bendrauja (KIEKVIENA DIENA) siaubas. Patarkit paneles ka tokiu atveju daryti?
2011.05.18 17:45 (prieš 15 m.)

Vilmute86 parašė:
Sveikos merginos Noreciau ir as prie jusu prisijungti ir papasakoti savo istorija.
Pradzioj mano anyta man labai patiko sauni moteris, prikolna, megstanti linksmintis kartu su jaunimu ir t.t nu zodziu neturejau prie ko prikibti. Taciau teko mums su vyru apsigyventi dauge su ja, tada ir prasidejo mano pragaras... dirbom mes vienam darbe kartu, tai kai grizdavom is darbo , visada as eidavau dar ir kambarius aptvarkyti, vakariene padaryti, o ji tik pleskele istraukdavo is rankinuko. Nepagalvokit, kad as tingine ar siaip kokia, niekada neatsisakydavau padeti, gi suprantama ji vyresnis zmogus, beto mano mylimojo mama. Kantrybe man trukdavo tada, kai grizdavo vyras is darbo, ji prie jo ant manes pradedavo rekti, kad grizusi as is darbo einu guleti, o ji kambarius tvarkyti, pietus daryti, zodziu as nieko nedarau ( nors viskas atvirksciai) pradzioje nieko nesakiau, nutiledavau. (vyras tik ramindavo, liepdavo nekreipti demesio i ja, nes ji kaip visa laika girta) bet kiek galima... mano iniciatyva mes su vytu issikraustem, o tada neisivaizduojat kas dejosi. Kiek kartu man is bonkes i galva mete, stalus bande uzversti, cia apie keiksmazodzius, net nerasau. O viskas del to, nes ja vyras islaikydavo, uz buta jai moketi nereikdavo, valgyti pirkti taip pat nereikdavo, tai ko daugiau benoreti, visas atlyginimas ant snapso. tai iki siol viskas tas pats, mes esame db nuo jos kelis tukstancius km toliau, bet tai nesibaigia, kiekviena diena ji skambina mano vyrui, neduok dieve jis tel nepakels, paskambins man apsauks kale ir t.t. jau visus mano seimos narius nx issiuntinejusi.
Ypac kai db laukiuosi esu ypatingai jautri, tad vyrui uzdraudziau jai sakyti apie tai, nes kitaip jau iskeliau ultimatuma, kad gales vykti atgal ir gyventi su ja. Kaip manote gal as per grieztai elgiuosi, bet as merginos jau nebegaliu, vos ne kiekviena vakara asaros. Vis nori mus isskirti persa jam kitas ir t.t
Vyras mano amzinai supykes ant jos, bet kad ir kaip bebutu ji yra mama, apsisukes vel draugiskai bendrauja (KIEKVIENA DIENA) siaubas. Patarkit paneles ka tokiu atveju daryti?

Nu čia labai sudėtinga situacija
Kaip mažvaikė ta anyta čia prie jūsų kabinėjasi. O ar sakyti jai apie nėštumą net nežinau, mažu pasakius atslūgtų jos širdis ir nesikabinėtų prie jūsų.