Niritė parašė:
O aš priešingai sakyčiau: bet koks kontaktas tokiems vaikiukams - tai galimybė padaryti mažutį žingsnelį savo vystymesi. Kūdikių smegenims būtinas fizinis kontaktas…
As ji pakalbinu, paglostau galvyte, rankytes, bet imti nebeimu. Man kazkaip atrodo pradesiu nesioti, maniskis uzverks ir turesi ta vaikiuka padeti, nes begsiu pas saviski . Ir jis vel bus nustumtas... Ar kad nesiodama jam vilti duosiu...Man toki viduje priestaravimai verda... Vyras buvo atejas-pasnekejom apie ta maziu-ziuriu jo vis akys israusta. Niekada nebuvo sentimentalus ar romantikas, bet skriaudziami vaikai-ypac kai turim savus, tiesiog drasko sirdi.
Ir jis kaip mazas vaikas jaucia mano isgyvenimus ir ta uzuojauta jo situacijai. Vis ziuri man i akis ir as sunkiai ji nuraminu, o seseles ateina viens du ir jis ramus guli...








