Dariausi Lasek šių metų liepą. Buvau smarkiai nugąsdinta anksčiau mane apžiūrėjusius gydytojos, vos nemečiau visko, bet visgi pasiryžau.
Operacijos dieną kita, operaciją dariusi gydytoja viską nupiešė gerokai gražesnėm spalvom, o operacija buvo išvis mizeris
Atėjau 16 val, su visom apžiūrom ir operacija viskas užtruko 45 min. Dar spėjau vaistinėj nusipirkt Nimesilio ir pareit namo (15 min kelio max). Netoli namų durų akys ėmė markstytis ir galiausiai užsimerkė dviem dienom (gerai, kad nepatikėjau aprašymais, esą pusę dienos visos būna kaip naujai gimusios.) Ašaros kliokė upeliais, vokus atplėšdavau tik lašų susilašint. Neskaudėjo, neperštėjo, tiesiog neatsimerkiau ir tiek. Miegoti galėjau tik su miego kauke.
Žinojau, kad teoriškai viskas po dviejų dienų pagerės. Tas dvi dienas pramiegojau, apsigraibaliojau šiaip ne taip, o trečios naktį akys atsimerkė pačios
Paskui sulig kiekviena diena rega gerėjo per musės žingsnį. Pasakymai, kad kitos po savaitės grįžo į normalų gyvenimą, o prie kompo 8 val dirbo jau po dviejų - man skamba kaip iš fantastikos srities. Žinoma, tikiu ir neabejoju, kad taip būna, bet reikėtų įvertinti, kad būna ir kitaip. Iš pradžių prastai mačiau iš arti, atsibudus telefono ar laikrodžio išvis neįžiūrėdavau. Regėjimas į tolį tvarkėsi greičiau, bet niaukė migla tai vieną tai kitą akį, o jei vargais negalais prisėsdavau prie kompo, apniaukdavo staigiai, jokie lašai nepadėdavo. Po dviejų savaičių su poliarizuotais saulės akiniais gebėjau šiaip ne taip padirbėti valandą.
Prabėgo du mėnesiai ir galų gale jau grįžau į įprastą ritmą, prie įprastų krūvių, miglelė traukias tik po ilgesnio nuovargio ir lašiukų beveik nebereikia. Bet dirbu vis dar su saulės akiniais, svarstau gal įsigyti specialius ekrano spindulius blokuojančius akinius.
Dabar galiu sakyti, kad viską kartočiau, nes nerealu kaip gera po daugiau nei 25 metų su lęšiais, o viso gyvenimo su akiniais, NIEKO dėl to nebedaryti. Regėjimo man netaisė 100 proc, tam, kad liktų gera rega iš arti. Su jokiom korekcijom nemačiau 100 proc, tad jokio diskomforto nejaučiu.
Bet per pirmąsias tris savaites minčių buvo ojojoj kokių. Gailėjausi žiauriai, bijojau ir visaip kaip kankinausi
Nežinau, kaip būčiau susitvarkiusi, jei būtų reikėję rūpintis mažais vaikais ar gyvūnais, tad rekomenduoju turėti tą omeny. Toli gražu ne visoms pasiseka staigiai atsigauti.
Beje, daug kur rašoma, kad korekcija nedaroma sergant autoimunine liga. Tik po operacijos netikėtai sužinojau, kad tokią turiu :(. Nežinau, kuo tai turėjo pakenkti, man kol kas niekuo.
LIremos kodu pasinaudojau, 20 eurų nesimėto, tad vietoj 880 sumokėjau 860.
Reziumė: dukteriai, kuriai dar tik 11 ir iš mano giminės paveldėjo trumparegystę, atėjus metui būtinai darysime korekciją. Ačiū mokslui už tokį stebuklą.